1009 m., kai europiečiai pamatė, jog sukakus tūkstantmečiui pasaulio pabaiga neatėjo, prasidėjo naujas misijų pliūpsnis. Vienuolis ir vyskupas Brunonas iš Kverfurto iškeliavo į Rytų Europą ir žuvo – ta proga viename vokiečių metraščių pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas…Pirmąjį Lietuvos paminėjimą iki šiol gaubia paslaptys. Kur iš tikrųjų, į Prūsiją ar Rusiją, nukeliavo šventasis Brunonas? Ką jis veikė pas pečenegus? Kokia jo žūties priežastis? Ar jis žuvo tikrai Lietuvos pasienyje? Galiausiai, ką reiškė ”Lietuva” naujo tūkstantmečio aušroje?Pirmas toks išsamus šaltinių, liečiančių Brunono misiją, rinkinys paskatins ieškoti naujų atsakymų į šiuos klausimus arba vers tikrinti senus. Prof. Edvardo Gudavičiaus įvadinė studija puikiai pristato tai, ką žino tyrėjai šiandien ir ką dar turės išsiaiškinti…Knyga…
Lietuva 1009–2009
Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį. Kultūra, menas, dvasinis gyvenimas, jų bruožais liudijamas epochos pobūdis – svarbiausi šios proginės knygos akcentai. Ypač daug dėmesio skiriama knygos vaizdams, jų kuriamam kiekvieno laikotarpio koloritui. Vienur jie tiesiogiai iliustruoja tekstą, kitur jį papildo, dar kitur – savarankiškai nušviečia vieną ar kitą praeities detalę. Dokumentų, istorinių paminklų, meno kūrinių ir jų fragmentų nuotraukos čia liudija šalies gyvenimą, sustabdytas ir kartais netikėtas tarpusavio dermes įgyjančias jo akimirkas: įvykius, procesus, būsenas. Skaitytojai šį leidinį galėtų turėti tarsi šeimos, o plačiau – Tėvynės albumą: laisvalaikiu pavartytų, atpažintų kadaise matytus dalykus, gal kai ką atrastų naują, dar nežinotą…Prekinis ženklas: Vilniaus dailės…
Prelato Povilo Januševičiaus fotografijų kolekcija
Prelato Povilo Januševičiaus fotografijų kolekcijaalbumas nr. 7. Sic dictas photographias… Publikuojamas vizualinis šaltinis: Kauno arkivyskupijos kurijos archyve saugomas prelato Povilo Januševičiaus (1866-1948) fotografijų albumas, datuojamas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpiu. Fotografijų albumas, išlaikęs pirminę – jo savininko suformuotą – struktūrą – daugiau nei fotografijų sankaupa ir ikonografinė medžiaga tekso iliustravimui. Jis pats – unikalus daugiaaspektis šaltinis asmens ir socialinės grupės savireprezentacijos, vertybių, laikysenos visuomenėje analizei. Šiame tyrime analizės tekstas ir fotografijų komentarai yra vieninga visuma, padedanti rekonstuoti dvasininko kultūrinę socialinę erdvę. Stengtasi kontekstualizuoti fotografiją, akcentuoti ne tik biografinius nufotografuotojo duomenis, bet taip pat parodyti jo ryšį, santykius su fotografijų albumo turėtoju – Povilu Januševičiumi. Įvadinis straipsnis: Vilma Žaltauskaitė „Apie daiktus lagamine arba fotografija dvasininko…
Kuriame savo mokyklą
Šis straipsnių rinkinys – Šiaurės ir Baltijos šalių projektas, skirtas ugdymo turinio ir pedagogų profesinių įgūdžių tobulinimui – krašto švietimo kaitoje aktyviai dalyvaujančių mokytojų patirtis. Visus juos vienija pamatinė nuostata, kad krašto švietimo, o drauge ir visuomenės kaita tiesiogiai priklauso nuo kasdienio mokytojų darbo su moksleiviais kokybės.Prekinis ženklas: Kronta
Esperanto. Lengviausios kalbos vadovėlis
Šis nuotaikingas ir įdomus esperanto kalbos kursas skirtas visiems norintiems mokytis vienos dainingiausių pasaulio kalbų. Kunigas ir esperanto kalbos puoselėtojas Saulius Keras vaizdingai bei išradingai pristato mokymosi medžiagą, įtraukia į linksmus dialogus, pristato esminius esperanto judėjimo dalykus. Tai puiki priemonė kiekvienam, kuris žengia pirmus žingsnius, arba jau tobulina esperanto kalbos įgūdžius. Prekinis ženklas: Petro ofsetas
Aleksandras Stulginskis ir jo epocha
Aleksandras Stulginskis – Krikščionių demokratų partijos lyderis, vienas svarbiausių tautinės Lietuvos valstybės atkūrėjų, Steigiamojo Seimo pirmininkas, pirmasis konstitucinis šalies vadovas parlamentarizmo laikotarpiu 1920–1926 metais. Jo gyvenamuoju laikotarpiu vyko didžiausios permainos pasaulyje, jis išgyveno du pasaulinius karus, Lietuvos vidaus pasikeitimus nuo parlamentinės demokratijos iki autoritarinio Antano Smetonos valdymo pabaigos. Jam, vieninteliam iš trijų prezidentų pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu nepasitraukusiam iš Lietuvos, teko patirti visas lietuvių tautą ištikusias negandas – sovietų tremtį, lagerius, prievartą ir pažeminimą. Stebuklingai išgyvenęs Gulago lageriuose, Vladimiro kalėjime jis sugrįžo į Tėvynę. Aleksandras Stulginskis visą savo gyvenimą liko ištikimas nepriklausomos Lietuvos idealams, už kuriuos jis kovojo nuo jaunystės dienų.Šiame veikale apie Aleksandrą Stulginskį daugiau dėmesio skirta jo epochai,…
Daiktavardinio junginio tyrimai
Ketvirtojo Lietuvių kalbos gramatikos darbų tomo straipsniuose svarstomi daiktavardinio junginio (daiktavardinės frazės) struktūros bei daiktavardžio gramatinių kategorijų klausimai. Nagrinėjamos apibrėžtumo, giminės ir skaičiaus kategorijos. Be to, dėmesio skiriama nominalizacijų klausimams ir posesyvumo raiškos svyravimams.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Mineralinis miestelis, arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje
Lietuvos kurortinė kultūra atsirado XIX šimtmetyje. Būtent tuomet šiame krašte suspindėjo savotiški sezoniniai visuomenės susitelkimo centrai, ”mineraliniai miesteliai”, ilgainiui tapę neatskiriama to meto gyvenimo dalimi. Pristatomoje knygoje siekiama pažvelgti į vieną iš jų – Druskininkus, dažnai vadintus Lietuvos vasaros sostine, antruoju Vilniumi. Autorė pasirinko gana neįprastą metodą – tik vieną rankraštį – Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomus publicisto, literato, vertėjo (be kita ko, pirmojo Adomo Mickevičiaus Vėlinių vertėjo į rusų kalbą), mitologo, memuaristo, Vasilijaus von Rothkircho (1819-1891) Užrašus apie Druskininkus. Pasitelkus šį rankraštį pristatoma Druskininkų vietovės praeitis, anuometinis kurorto miesto vaizdas, jo svečių pramogos, reginiai (koncertai, teatro spektakliai). Atskirai aptariamas ir kurorte viešėjusių bei kūrusių literatų, dailininkų pasaulis. Jį paįvairina ir…
Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos
Leidinio „Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos“ tikslas – išsamiai ir argumentuotai atskleisti Lietuvos Respublikos politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo sistemą, t. y. teorinius ir konstitucinius jos sampratos pagrindus (metodines prieigas), ją suponuojančias vertybes, principus ir normas, taip pat teoriškai moksliškai diskutuotinus ar atitinkamu lygmeniu (Konstitucijos, įstatymų požiūriu) kritiškai vertintinus ir tobulintinus jos aspektus.Netgi nesant aiškių 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos nuostatose suformuluotų paskatų ar dingsčių partijų ir jų finansavimo specifikos ir reikšmės sampratos atžvilgiu, įstatymų leidėjo teisinėje kūryboje (partijų teisinės padėties elementu esančio jų finansų koncepcijos atžvilgiu) objektyviai derėtų įžvelgti savitą partijų finansavimo teisės sistemą (jos posistemius ar „normų blokus“, institutus, šaltinius, reglamentavimo dalyką ir metodus, tobulinimo ar…
Nietzsche ir postmodernizmas
Kokią įtaką Nietzsche turėjo postmoderniajam diskursui? Ar yra galimas „vienintelis Nietzsche“? Ar vis dėlto yra tiek „Nietzsche’ių“, kiek sukūrė jo pasekėjai ir interpretatoriai. Knyga parašyta remiantis prielaida, kad postmodernusis diskursas daugiausia formavosi sekant heidegeriška Nietzsche’s interpretacija. Antra vertus, taip pat manoma, kad M. Heideggerio, G. Bataille’o, J. Derrida, M. Foucault, G. Deleuze’o, A. Nehamas’o, R. Rorty tekstuose sukurtieji „Nietzsche’s“ neredukuojami vienas į kitą. Jie kalba pirmiausia su juos sukūrusiu autoriumi ir apie šį autorių. Trečia vertus, knygoje suteikiamas žodis ir neonyčininkų kritikams J. Habermasui, W. Welschui bei šiuolaikiniams antinyčininkams prancūzų filosofijoje.Prekinis ženklas: Edukologija