Monografijoje atlikta kompleksinė kanklių (kanklininko–kankliavimo– kanklių muzikos), kaip nedalomos kultūrinės visumos, raidos analizė. Nagrinėjamos tradicinės, modifikuotos ir citros pavyzdžio kanklės, jų tipai, konstrukcijos, paplitimas, įvairūs grojimo būdai, derinimai, garsynai, repertuaras, kanklininkų asmenybės, kanklių vieta bei jų tradicijų kaita lietuvių etninėje kultūroje XIX a. II pus. – XXI a. pr.Prekinis ženklas: Edukologija

Monografijoje nagrinėjama lietuvininkų etninė muzika. Lietuvininkų dainų melodijų stilistika ir ypatybės lyginamos su kitų Lietuvos regionų, vokiečių bei dalies lenkų (mozūrų, kašubų) dainų melodikos bruožais, nustatomi bendrumai ir skirtumai. Regiono autochtonų etninės muzikos ir etnokultūrinio tapatumo klausimai gvildenami ne tik etnomuzikologiniu aspektu. Gilinamasi į kultūrinį, socialinį kontekstą, t. y. nagrinėjama dainavimo vieta ir reikšmė tradiciniuose kalendoriniuose, šeimos ir darbo papročiuose. Apžvelgiama istorinė, politinė, ekonominė, socialinė, konfesinė, švietimo įtaka lietuvininkų dainavimo tradicijai ir jos raidai.  Monografija skirta akademinei ir plačiajai visuomenei, besidominčiai Lietuvos etninių regionų, šiuo atveju – Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto – kultūros raida. Studijuojantiesiems etnomuzikologiją, etnologiją, antropologiją, folkloristiką, net ir istoriją šis leidinys bus naudingas kaip išsami, archyviniais…

Knygoje archeologiniu, botaniniu ir socialiniu ekonominiu aspektu atskleidžiama stebėtinai ilga ir intriguojanti „dievų maisto“ istorija, prasidedanti Meksikos džiunglėse maždaug prieš 4000 metų. Vėliau šokoladas, actekų naudotas kaip valiuta, per Ispaniją pasiekė ir Europos krantus bei greitai tapo mėgstamiausiu aristokratų gėrimu. XIX a. dėl industrializacijos ir masinės gamybos šis gėrimas prarado jį gaubusią mistinę aurą… Kol mūsų laikais buvo iš naujo įvertintas. „Tikroji šokolado istorija“, kurią parašė antropologė, maisto istorikė Sofija Ko ir jos vyras, antropologijos profesorius emeritas Maiklas Ko, sužavėjo daugybę saldumynų mėgėjų ne tik įdomios ir patikimos informacijos gausa, bet ir sklandžiu pasakojimu, patraukliomis iliustracijomis.Prekinis ženklas: Mintis

Nuo Christiano Dioro New Look žavesio ir kuklaus genialumo iki nevaržomos Alexanderio McQueeno kūrybinės energijos ir Mary Katrantzou sukurtų ryškių raštų bei aukštosios mados formų. „Mados istorija nuo New Look iki šiandien“ aukština mados genijus, kurių reti ir drąsūs kūriniai suformavo pastaruosius šešis dešimtmečius, laiką ir gyvenimą.Knygos autorė, mados ekspertė, verčia mados istorijos puslapius, nepamiršdama paminėti intriguojančių asmenybių bei tarptautinės mados aikštelės žaidėjų, susiedama juos su to meto pasaulinių įvykių kontekste. Knygoje „Mados istorija nuo New Look iki šiandien“ aprašoma aukštoji mada iki prabangos prekių, firminių butikų ir gatavų drabužių atsiradimo, analizuojamos mados tendencijos ir pokyčiai mados pramonėje nuo New Look pristatymo 1947-aisiais iki šių dienų. Išsamiai pristatomi ne tik…

Lietuvos tarmių ir etnografinių regionų žemėlapis.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knyga nagrinėja skirtingus mitus siekiant atrasti, kaip įvairūs mitai ir religijos vystėsi bei atskleisti ryšius tarp nutolusių religijų, nustatyti tokių ryšių prigimtį.Ši knyga yra ne tiek mokslo veikalas, kiek paskaitų kurso, kurias autorius nuo 1960 m. skaitė Kalifornijos universitete, sąvadas. Skyrių pabaigoje pateikiama rekomenduojama literatūra; čia stengtąsi įtraukti kiek įmanoma geriau parengtus ir naujesnius originalius leidinius anglų kalba, bei vieną kitą siauresnės specializacijos vadovėlį ir išsamesnį veikalą, parinktus taip, kad išplėstų ir detalizuotų knygoje aptariamus dalykus. Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Monografijoje nagrinėjamos Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos verbos XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Šis sakralus simbolis knygoje aptariamas kaip visuomenės religinio gyvenimo fenomenas ir kaip įdomi liaudiškojo pamaldumo raiškos forma. Etniškai mišrioje aplinkoje ir tarp skirtingas krikščionybės kryptis išpažįstančių regiono gyventojų surinkta etnografinė medžiaga, rašytiniai ir literatūriniai duomenys autoriui leidžia išplėsti tyrimo uždavinius iki tarpetninio ir tarpkonfesinio tyrinėjimo bei gilintis į nepakankamai etnologijoje nušviestus klausimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas verbų žaliavos, turinio ir išvaizdos bei simbolio panaudojimo apeigose ir papročiuose analizei.Prekinis ženklas: Edukologija

Filmas ,,Lietuvių tradiciniai dailieji amatai” pristato įvairias liaudies meno šakas, kurios buvo svarbios tradicinėje kaimo bendruomenėje. Apie savo amato ypatumus, technologijas, reikalavimus, keliamus vertingam dirbiniui pasakoja Lietuvoje gerai žinomi meistrai. Kaime, vyraujant natūriniam ūkiui, daugumą namų apyvokos daiktų, drabužius, paprotinės dailės objektus šeimos nariai dažniausiai pasidarydavo patys. Sudėtingesnius, reikalaujančius specialios įrangos, pvz.,  kalvio, puodžiaus, staliaus gaminius, įsigydavo pas kaimų ir miestelių amatininkus. Labai svarbius kaimo bendruomenės dvasiniame gyvenime sakralius kūrinius – kryžius, koplytėles, šventųjų skulptūras ir paveikslus – kūrė kryždirbiais ir dievdirbiais vadinti savamoksliai menininkai.  Modernioje visuomenėje tradiciniai amatininkų dirbiniai pasidarė madingi, tapo nacionalinio pasididžiavimo dalyku. Šiandien tradicijas tęsiantys meistrai semiasi įkvėpimo iš senovinių dirbinių, kūrybingai naudojasi senosiomis ir šiuolaikinėmis technologijomis.Prekinis ženklas: Lietuvos liaudies kultūros…

Projekto sumanytoja, teksto autorė: Daiva Vyčinienė. Fotografijų, videofilmų autorė: Jurgita Treinytė-Jorė   Šiame sinkretiniame garso ir vaizdo kūrinyje norėta atskleisti bendruosius archajiško meno – sutartinių ir senosios tekstilės – kūrybos principus: ritmišką tam tikrų segmentų pasikartojimą, visumos (muzikinio ir lininio audinio) kūrimą iš smulkių elementų , griežtą, simetrišką struktūrą, laiko cikliškumą ir pan. Daugelis šių dalykų yra universalūs, atpažįstami įvairiose senose kultūrose bei atsikartojantys šiuolaikiniame mene. „Lino laiko“ pateikimo formą galima suvokti ir kaip tam tikrą ritualą – kūrybą vykstančią dabar, šiuo metu. Atrenkant tam tikras „lino giesmes“ ir parenkant tam tikrus audinio raštus, iš chaoso kuriamas harmoningas pasaulis.Prekinis ženklas: Kronta

Žaidimas mūsų laikais sudomino daugelį tyrinėtojų – filosofų, kultūros istorikų, antropologų, psichologų. Šioje knygoje apibendrinamas septyniolika mėnesių trukęs vaikų žaidimų tyrimas Anglijoje, Airijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje, Norvegijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Tanzanijoje. Darbo rezultatai lyginami su stebėjimais Lietuvoje. Šis darbas apibrėžia vaikų žaidimą specifinėje kultūros terpėje, kurioje žaidimas yra susijęs su ta kultūra ir kurioje vaikai auga ir vystosi. Ši studija naudinga supažindinant su pačiu žaidimu ir visu tuo, kas jame slypi – giliais, paslaptingais, magiškais ir sudėtingais pradais. Tai suteikia naują postūmį atkoduojant žaidimo šifrus ir simbolius.Prekinis ženklas: Aidai