Vieną dieną kaip ši – meistriškas pasakojimas apie nesugebėjim mylėti ir karštą šio didžio jausmo troškimą, apie tikrovę, nykstančią kaip sapnas, kol pats nepaimi gyvenimo vairo į savo rankas. Kai norai tampa nepaprastai stiprūs, ateinanti diena turi būti kitokia. Vieną dieną, kaip ši, Andrėjas pakeičia savo gyvenimą. Jį apima lyg tėvynės, lyg ir tolimųjų kraštų ilgesys – sunku ir atskirti. Jis viską meta, parduoda savo butą ir atsisako tarnybos Paryžiuje, kad įpusėjęs gyvenimą grįžtų pas moterį, kurią kadaise mylėjo. Dienų monotonija lig šiolei buvo jo vienintelė atrama, dabar jis tikisi stebuklo ir kad viskas prasidės iš naujo. Jis keliauja į savo jaunystės dienų provinciją, paskui – į Atlanto vandenyno pakrantę,…
Strazdas per mylią
Naujoje knygoje autorė pasitiki tradicinėmis intonacijomis, tematiniu lauku ir atramos taškais jame. Nepretenzingai, lakoniškai užrašo savo autentiškas būsenas, jų ir savo santykį su su pasauliu, sukurdama jaukią knygos atmosferą. Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Reportažas iš kiaušinio
Antra prozos knyga (pirmoji, „Manekeno gimtadienis“, išleista 2001 m.). Paviršiniai įvykiai autoriaus nedomina, jis stengiasi atskleisti gyvybės ir mirties, žmogaus prigimties ir socialinius ryšius, kuria paslaptingą, šiek tiek mistifikuotą atmosferą, bando hiperrealizmo braižą. Vaizdinga V. Morkūno novelistikos kalba 2010 metais buvo įvertinta A. Vaičiulaičio literatūros premija.„Man maga tai, kas amžina (mirties paslaptį, vienatvę, ryšį tarp tėvų ir vaikų), sulydyti su dusnia senstančių daiktų laikinybe, įkurdinti stingulio kaustomose daugiaaukščių plynėse, po apmusėjusiomis lempelėmis niūkiuose kambariuose, įsmelkti į pirmojo ledokšnio treškesį ar grindlenčių girgždėjimą, įkvapinti į laiptinių dvaką ar drėgnų pelenų aromatą… ir visa tai panardinti į stebuklingą gimtosios kalbos šviesą. Tam tikra literatūrinė alchemija, ar ne?“ – Vidas MorkūnasPrekinis ženklas: Lietuvos…
Gražuolė ir pabaisa
Majoras Nikolas Reinoldsas iš Vaterlo mūšio grįžta kaip didvyris. Tačiau sužalotu veidu. Kadaise buvęs valiūkiškas, puikių manierų vyras galėjo rinktis bet kurią gražuolę, o dabar aukštuomenės durys jam užsitrenkia.Ledi Izabela Noks baiminasi Nikolą supančių negailestingų gandų, tačiau kartu šis vyras ją nepaprastai intriguoja. Jos veidą jis priverčia parausti, o širdį… suliepsnoti.Keletas slaptų bučinių, ir gražuolė supranta pametusi galvą dėl garsiausio aukštuomenės džentelmeno…Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Sugrįžimai
Debiutavęs 1960 m., įsitvirtinęs lietuvių poezijoje meilės eilėraščiais, metaforiškų vaizdų ir lyrinių apmąstymų, pilietiško reagavimo ir ironijos jungtimis, savo gyvenimo aštuoniasdešimtmetį žinomas poetas pasitinka naujų eilėraščių rinkiniu. Tai subrendusio menininko posmai apie tekantį laiką, visuomeninių pervartų keičiamą pasaulį, apie kultūros ir tikrovės apytakas. Retažodžių prisodrinta lyrika rodo poeto dėmesį gimtosios kalbos turtams, modernizmo ir tradicijos sąveikai. „Visagalis laikas vis neša mus tolyn nuo pirmųjų džiaugsmų ir skriaudų, nuo netekčių, abejonių ir vilčių. Bet mes kartkartėm grįžtam į buvusius savo ir kitų gyvenimus, iš naujo išgyvename tai, kas mums buvo lemta. Pasisėmę iš savo buvesių, iš prisiminimų stiprinančios patirties, einame toliau. Ir vėl – su savo džiaugsmais ir skriaudomis, abejonėmis ir viltimis,…
Tylos drugiai
Visą gyvenimą rašydama eilėraščius, noveles, pasakas, Gargžduose gyvenanti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Diana Trijonytė Jusčienė ištobulino poetinį vaizdą. Vyrauja dramatiška pasaulėjauta, siaučia aistros, jas keičia prisiminimai ir apmąstymai. Ir išrankus, ir paprastesnių eilėraščių ieškantis skaitytojas šioje knygoje suras save.Prekinis ženklas: Eglės leidykla
Lauk manęs
Milžinišką skaitytojų susidomėjimą pelniusi romantinė įtempto siužeto drama apie meilę, praradimą ir antrą galimybę.Keitės gyvenimas dar kartą prasidėjo tuomet, kai ji pakilo iš gilios komos. Ji neatmena nieko – nei kraupios avarijos, nei mylimo vyro, nei vienturčio sūnelio. Moteris ryžtingai siekia kuo greičiau priprasti prie savo dabartinio gyvenimo bei vyro, už kurio buvo laimingai ištekėjusi… Tačiau ne viskas taip lengva, kaip ji tikėjosi.Po netikėtos sutuoktinio žūties, Keitė randa savo ligos dokumentus, tačiau jie neatitinka to, kas jai buvo kasdien pasakojama. Pradėjusi abejoti viskuo, kas ją supa, moteris išvyksta ieškoti savo gyvenimo ir galbūt dukrelės, kurios nuotrauką rado tarp pluošto popierių…Intriguojantis pasakojimas, netikėti siužeto posūkiai, kerštas, melas ir aistringos meilės drama.Prekinis…
Olga
Žmonija, sukrėsta dviejų pasaulinių karų… 12-metė mergaitė, iš Rusijos stepių nublokšta į Argentinos platybes…Tikra išlikimo istorija, pakerėjusi pasaulį.Pasaulyje, sukrėstame dviejų karų, mergaitė viena sugebėjo išgyventi palikta tėvų, nesuprasdama nė žodžio svetima kalba… Vienintelė užduotis, iš Rusijos stepių atsidūrus Argentinoje – išlikti.„ Į šį pasaulį ateiname vieni, todėl privalome patys skintis kelią ir savarankiškai pasirinkti, kuriuo iš daugybės eiti“, – dalijasi gyvenimo išmintimi senolė Olga. O ji turi ką papasakoti.Nepaprastas Olgos kelias prasideda Romanovų dinastijos valdomoje Rusijoje. Kai mergaitei sukanka dvylika, svetimais savo krašte pasijutę tėvai nutaria palikti gimtinę ir viską, ką joje turėjo, netgi vieną iš dukrų. Laukia ilga, nuotykių kupina kelionė per Angliją ir Kanadą į egzotiškąją Argentiną. Ten šeima išsiskiria visiems laikams. Paauglė lieka…
Brakonieriai
Antroji šio autoriaus literatūrinė knyga išsiskiria žanrų įvairove: čia sudėti naujausi apsakymai, lengvai skaitoma komedija ir žurnalistiniai publicistiniai straipsniai. Apsakymai vaizduoja prieškario ir pokario, o dauguma – atgautos Nepriklausomybės metų gyvenimo realijas. Publicistika – tai rašiniai apie autoriaus mokytojus, apie mėgstamus rašytojus, tai parinktos senesnių ir naujesnių knygų recenzijos, tai į kalbosaugininko akiratį patekusios kalbos įdomybės, šios srities jubiliejai, šiandieninė valstybinės lietuvių kalbos būklė. Prekinis ženklas: Gairės
Kas liks tada, kai nebeliks nieko
Kas liks tada, kai nebeliks nieko: kitokios kelionės Priešais negudriai atrodantį namelį sėdėjo Paskualė su „šeimyninėmis“ trumpikėmis, jau gerokai nublukusiomis ir skylėtomis. Visas laimingas taisė tinklą. Jis juokėsi be perstojo: kad mes atėjome, kad jis taiso tinklą, kad gera diena. Paskui juokėsi, kad policininkas paprašė kokoso, kad aš ištroškusi ir noriu kokoso sulčių. Taip pat juokėsi, nes galėjo mums pagelbėti ir numalšinti troškulį. Jis juokėsi, kad aš iš Lietuvos, kad esu baltoji ir esu psichologė. Kai policininkas papasakojo jam klaikią mano atvykimo istoriją, juokėsi net susiriesdamas. Ir be perstojo taisė tinklą. Burnoje teturėjo vienintelį dantį, bet tai jam nė kiek netrukdė. Paskualei gyvenimas buvo fantastiškas – su dantimis ar be jų.…