Antrojo pasaulinio karo metu vieną didžiausių Rusijos miestų – Leningradą – nacistinės Vokietijos armija laikė apsuptą 900 dienų.  Nepajėgdami užimti miesto, Trečiojo reicho strategai nusprendė blokuoti visus tiekimo kelius ir jį tiesiog išmarinti badu.Tikslios statistikos iki šiol nėra ir tikriausiai nebebus, bet manoma, kad nuo šio „tylaus žudiko“ žuvo daugiau kaip milijonas žmonių. Tai buvo vienintelė tokia operacija pasaulinių karų istorijoje.Knyga, uždrausta Leningrade.Po karo Leningrado blokada buvo plačiai aprašyta ir nagrinėta. Viešinama herojinė jos pusė, o tikroji tragedija nutylima. Žinomi rašytojai baltarusis Alesis Adamovičius ir rusas Daniilas Graninas po trijų dešimtmečių ryžosi atgaivinti žmonių atmintį. Jie surinko du šimtus pasakojimų iš likusių gyvų blokadininkų, pervertė šūsnis užrašų, laiškų, dienoraščių. Tai,…

During the last three centuries of the Middle Ages or, specifically, in 1183–1492, Lithuania underwent the most intense development in its millennium-long history. The territory of the state expanded from 9 to 900 thousand square kilometres over those three centuries covering 9% of the entire European continent in the end. This expansion did not happen by itself. It was propelled and led by individuals of flesh and blood – the Lithuanian sovereigns and nobles gazing from the pages of this book as portrayed by Artūras Slapšys. Not only 39 stern masculine faces but 6 ladies, Lithuanian grand duchesses and queens of Poland, who have left their trace in the history…

Knygoje aptariamos žmonijos rašto ištakos ir parodoma lietuvių rašto vieta greta kitų pasaulyje vartojamų rašto sistemų. Pirmuosiuose knygos skyriuose pristatomas piešinių, sąvokų ir raidžių raštas, supažindinama su finikiečių, graikų, lotynų, aramėjų, arabų ir žydų raštu, vikingų runomis, glagolika ir kirilika, Indijos rašto sistemomis.Antroje knygos dalyje gvildenama rašto atsiradimo Lietuvoje istorija – nuo ženklų ir senosios rašybos iki spausdintų knygų. Pasakojimas apie raštą baigiamas specialiųjų rašto atmainų aptarimu. Knygoje gausu iliustracijų (apie 200 nuotraukų, piešinių, schemų), kuriose parodomos įvairių kraštų ir skirtingų istorinių epochų rašto sistemos. Pateikiama įdomios lietuvių archeologijos ir etnografijos medžiagos, senosios lietuvių raštijos pavyzdžių. Visos iliustracijos pateikiamos su komentarais. Žodynėlyje aiškinami terminai, retesni žodžiai.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų…

Monografijoje nagrinėjamas popiežiaus Grigaliaus XIII įsteigtos seminarijos 1583–1655 m. tarpsnis, sutampantis su Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio klestėjimo laiku. Ši seminarija iš pradžių buvo skirta rutėnams ir maskvėnams, bet naudota aplinkinių šalių protestantiškos kilmės jaunuoliams ir vietiniams jaunuoliams ugdyti bei rengti kunigystei. Veikalu išsamiai atskleidžiama seminarija kaip įstaiga, jos pobūdis ir paskirtis, taip pat Katalikų Bažnyčios vyresnybės veikla, ją valdant. Ypatingas dėmesys tenka auklėtinių sudėties ir studijų raidai nušviesti, seminarijos veikimui paskirais tarpsniais išryškinti. Paliečiamas seminarijos santykis su unitais ir vietine katalikybe. Seminarija yra lyginama su kitomis šio pobūdžio įstaigomis. Veikalas paremtas gausiais šaltiniais, kurių didesnioji dalis autoriaus pasitelkta iš Romoje esančių bažnytinių archyvų.Prekinis ženklas: Edukologija

Ši Vilniaus universiteto istorija – tai 2009 metais, minint Vilniaus universiteto 430-metį, pasirodžiusios sintezės antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Naujoji sintezė – tai Vilniaus universiteto likimo ir vietos kultūroje bei moksle savotiškas apmąstymas, išplaukiantis iš Lietuvos Tūkstantmečio, paminėto tais pačiais 2009-aisias, idėjos. Joje nemažai naujų duomenų, tyrinėjimų, apibendrinamosios medžiagos, leidžiančios pažvelgti į Vilniaus universiteto ir įvairių mokslo šakų raidos istoriją šiuolaikiniu žvilgsniu. Išsamiau apžvelgiamas universiteto raidos laikotarpis atkūrus Nepriklausomybę. Iš ankstesnių Vilniaus universiteto istorijos leidinių šis išsiskiria ypač gausia vaizdine medžiaga. Knyga skiriama ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Knygoje „Mažosios Europos tautos“ aptariamos 27 mažųjų tautų gyvavimo, išnykimo ar transformacijų priežastys, ieškoma bendrų elementų tarp skirtingaibesivystančių tautų, tokių kaip suomiai, graikai, flamandai, lietuviai, velsiečiai, buvusios Jugoslavijos tautos.  M. Hrochas yra vienas iš nedaugelio istorikų nacionalinį lietuvių atgimimą interpretuojantis Vidurio Rytų Europos kontekste, o ne tik, pavyzdžiui, lygindamas Lenkijos ir Lietuvos ar Lietuvos ir Čekijos tautinius atgimimus. Miroslavas Hrochas (g. 1932 m. Čekijoje) yra Prahos Karlo universiteto profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto, Upsalos ir Halės–Vitenbergo universitetų garbės daktaras.Prekinis ženklas: Mintis

1769-aisiais Lietuva kartu su Lenkija vis dar Abiejų Tautų Respublika. Tais pačiais metais dvarininkas P. K. Bžostovskis savo valdose įkuria atskirą – Paulavos respubliką – su savais įstatymais, kariuomene, pinigais.„Dabar kalbame apie Paulavą kaip Apšvietos epochos subordinuotą kūdikį. Apšvietos epochos mąstymo paveikti didikai savo valdose bandė įgyvendinti geresnės visuomenės kūrimo modelį. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes neturėtume tos respublikos suprasti politine prasme, tai nebuvo jokiu būdu joks politinis darinys. Tai buvo privataus dvaro pertvarkymas kitokiais pagrindais negu visa to meto socialinė-ekonominė sistema. P. K. Bžostovskis buvo vienas iš pirmųjų pradėjęs tą socialinį savotišką eksperimentą“, – pasakoja istorikė, knygos bendraautorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Šia tema knyga lietuvių kalba išleista pirmą kartą. Kodėl tema…

Monografijoje analizuojamas Lietuvos pasiskirstymas tautybėmis ir ūkio šakomis, mėginama kiekybiškai patikimai (kiek tai apskritai įmanoma) įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje Pirmosios Respublikos laikais. Atskirai aptariama žydų, lenkų ir vokiečių situacija Lietuvos ūkio struktūros bei ūkio politikos aspektais.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Viduramžiais žmonės buvo labiau panašūs į vaikus – betarpiški, emocionalūs, rėksmingi, nuo žodžių greitai pereinantys priesmūgių kumščiais ir lazdomis, nesigėdiję garsiai gadinti orą, raugėti, spjaudyti ant stalo ir po stalu, šnypštis ant grindų ir kitaip ‘nekultūringai elgtis’ Norbertas Eliasas teigia, kad galios monopolizacija centralizuotuose valstybėse, rinkos santykių plėtra ir šių procesų salygota didesnė žmonių tarpusavio priklausomybė padarė jų socialinę sėkmę vis labiau priklausomą nuo jų gebėjimo kontroliuoti emocijas ir apskaičiuoti savo elgesį. Išskirtinį vaidmenį šiuose procesuose suvaidino karaliaus Liudviko XIV (1638 – 1715) rūmų dvaras, kurio etiketas ir papročiai tapo sektinais pavyzdžiais kitų Europos šalių valdovams ir aristokratams. Aristokrato gyvenimas pasidarė panašesnis į žaidimą šachmatais pagal elgesio taisykles, kuriomis ilgainiui…

Prieš du milijonus metų Žemėje atsirado keistas gyvūnas. Jis išmoko kalbėti, gaminti įrankius, ėmė kurti meną, laidoti mirusiuosius ir garbinti dievus. Iš kur atsirado iki tol nematyti gyvūnų pasaulyje šios būtybės gebėjimai? Ar visų jų nesieja koks nežinomas ryšys? Gyvūnų kultūros, kalbos ir meno atsiradimo, smegenų evoliucijos, religijos pradžios tyrinėjimai, vykdyti pastaruosius du dešimtmečius, privertė iš naujo susimąstyti, kas yra žmogus.Šioje knygoje Žanas Fransua Dortjė supažindina su naujausiomis žmogaus proto evoliucijos teorijomis ir atskleidžia, kaip ir kodėl jis tapo toks koks yra.Prekinis ženklas: Žara