Mokslo taikomasis leidinys atstovauja šaltiniotyrai. Veikale skelbiama XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo sąjūdžio pirmojo periodinio leidinio – mėnraščio „Auszra“ (1883-1886) archyvinė medžiaga. Ji buvo sukaupta Martyno Jankaus (1858-1946) leidykloje ir spaustuvėje Bitėnuose ir saugota jos savininko iki šiam pasitraukiant į Vakarus 1944 m. Publikaciją sudaro  „Auszros“ bendradarbių ir prenumeratorių laiškai, publicistika, M.Jankaus dienoraštiniai užrašai, dokumentai lietuvių ir vokiečių kalba, kai kurie jų su intarpais lenkų, lotynų, prancūzų ir rusų kalbomis. Knygos informatyvumą ir panaudojimo galimybes didina straipsnis apie archyvo susiformavimą ir likimą, publikuojamos medžiagos turinio komentarai, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, turinį papildančios nuotraukos ir rankraščių faksimilės, santrauka anglų kalba.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Leidinyje pateikti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusios mokslinės konferencijos „Panevėžio krašto išeivijos kultūrinis palikimas Lietuvos kultūros paveldo saugyklose“ pranešimų tekstai. Tai:„Valstybės tikslai ir uždaviniai siekiant išsaugoti ir integruoti į Lietuvos visuomeninį gyvenimą Lietuvai reikšmingą užsienyje esantį kultūrinį palikimą.“ Aut.: Mindaugas Žolynas.„Tautinio tapatumo išraiškos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių išeivių dokumentiniame pavelde.“ Aut.: Jolita Steponaitienė;„Panevėžio regiono išeivijos archyvai Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštine.“ Aut.: Nijolė Šulgienė;„Išeivijos archyvai Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštine (Algirdas Titus Antanaitis, Leonardas Dambriūnas, Algis Mickūnas).“ Aut.: Loreta Vinclovienė;„Buvusių mokinių ir mokytojų, 1944 m. pasitraukusių į vakarus, archyvinė medžiaga Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejuje.“ Aut.: Vytautas Baliūnas;„Barnardo Brazdžionio memorialinės bibliotekos knygos.“ Aut.: Reda Rėklytė;„Kitoks Bernardas…

Specialus leidimas: knyga odiniu viršeliu, įpakuota specialiai pagamintoje dėžutėje. Pagaminta tik 50 numeruotų egzempliorių.Prekinis ženklas: Žara

Edita Barauskienė, knygų apie Ievą Simonaitytę, Priekulės kraštą, Martyną Mažvydą ir Abraomą Kulvietį autorė, pasakoja apie baltų istorinę kelionę. Mėginimai krikštyti prie Baltijos gyvenančias pagoniškas gentis, prasidėję taikiomis Adalberto ir Brunono misijomis į prūsų žemes, virto kelis šimtmečius trukusia kryžiuočių agresija. Itin daug dėmesio autorė skiria Lietuvos valdovų – Mindaugo, Gedimino, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto – požiūriui į krikščionybę, jų diplomatinei ir ginkluotai kovai prieš Vakarų Europos riterius, pasibaigusiai pergale Žalgirio laukuose ir žemaičių krikštu 1413 metais.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Lietuvos šuolis iš totalitarinių varžtų kaustomos aplinkos į liberalizmu pagrįstą santvarką stipriai sujudino nusistovėjusio identineto pamatus ir privertė keisti požiūrį net į tokias tradicines vertybes kaip tauta ir valstybė. Viena iš krizės apraiškų – istorizmo principų nepaisymas ir istorinės atminties konstravimas atsižvelgiant į dominuojančios ideologijos ”užsakymus”. Ši studija yra bandymas remiantis istorizmu ir nacionalizmo interpretacijų paradigmomis pasiaiškinti, kaip XX amžiuje formavosi arba buvo formuoajmas lietuviškas tapatumas, kaip epochų kaitoje atsiskleisdavo įtampa tarp besikeičiančių tapatumo projekcijų ir vietinių elitų, kokios buvo visuomenės reakcijos į pakitusią aplinką. Pagrindinis tyrimo vektorius – lietuvių etnoso raida link gebančios sukurti savą valstybę nacijos.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Ši knyga – tūkstantmetės krikščionybės Lietuvoje istorija. Jos ribos – nuo šv. Brunono Kverfurtiečio misijos 1009 m. iki Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarčių pasirašymo 2000 m. Jaunesniosios kartos istorikai čia iš naujo permąsto krikščionybės kelią į Lietuvą ir Lietuvoje, aptaria skirtingų konfesijų padėtį skirtingose epochose, atskleidžia Bažnyčių santykius su valstybe. Dėmesys skiriamas ir tikėjimo kasdienybei – parapijos gyvenimui, dvasingumo kaitai, moralinei dvasininkijos būklei. Tai knyga, kurioje atvirai pasakojama apie krikščionybės vargus ir laimėjimus, tikinčiųjų netobulumą ir šventumą, tikėjimo aistrą ir jo netektis. Diplomatiniai pagoniškosios valstybės vingiai bendraujant su Europa, Bažnyčios Reformos sukeltos krikščionių tarpusavio kovos, tautinio atgimimo laikų kolizijos, sovietmečio išdavystės ir heroizmas jungiasi į vientisą pasakojimą, kuris baigsis…

Ukrainos „lietuviškosiose“ žemėse per du šimtus metų trukusią Lietuvos epochą buvo sukurta dalykų, kuriuos galime laikyti ne tik Ukrainos, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo dalimi. Visų pirma tai Voluinės ir Podolės paminklai: Vladimiro, Lucko, Kremenecio, Podolės Kameneco, Ostrogo, Oleskos, Dubno pilys ar šventyklos. Dažnai šį Lietuvos epochos paveldą yra paslėpę vėlesnių laikų klodai, tačiau ir po Liublino unijos, kai Ukrainos žemės jau nepriklausė tiesiogiai LDK, lietuviškos kilmės didikai kūrė rezidencijas Lietuvos epochoje įgytose valdose. Reikšmingiausi pavyzdžiai – Radvilų Olyka ir Chodkevičių Mlynivas Voluinėje. Visa tai puikiai atspindi LDK tautų ir regionų saitus.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Atverskime SEIRIJŲ PRAEITIES IR DABARTIES puslapius…Per visą praėjusį šimtmetį ir trylika mūsų amžiaus metų, skirtingai nei kitiems Lietuvos regionams, iki šiolei turtingam ir savitam Seirijų krašto kultūros paveldui atskleisti ir įamžinti nebuvo išleista jokio didesnės apimties leidinio. Išliekamąją istorinę ir pažintinę vertę turinčios, retomis nuotraukomis iliustruotos knygos „SEIRIJŲ PRAEITIS IR DABARTIS“, skirtos 2011 m. minėtoms Seirijų miestelio įkūrimo 500-osioms metinėms pažymėti, I dalies  šešių skyrių puslapiuose  Seirijų praeities ir dabarties vaizdai ir įvykiai atsiveria iš šio krašto kilusių ar jame dabar gyvenančių  žmonių akimis. Per šimtą autorių – dvasininkų, mokytojų, kultūros darbuotojų,  mokslininkų ir kt. asmenų – specialiai šiai knygai  parengė straipsnius, kuriuose, nuosekliai pasakojant  arba analizuojant pateikiamus faktus, žvelgiama …

Monografijoje siekiama parodyti realų to meto LDK iždo funkcionavimą, biudžeto formavimą, jo ypatybes, mokesčių rūšis, lėšų įplaukas, jų piniginę dimensiją ir atskirų rūšių santykį įplaukų visumoje, išlaidas, jų kasmetinę dinamiką ir santykį su tikraisiais poreikiais, politinės visuomenės ir visų gyventojų dalyvavimą sprendžiant valstybės apsaugos ir gynybos, ypač krašto išlaisvinimo uždavinius. Daug dėmesio skiriama LDK pavietų savanoriškai paramai iždui, Gardino konvokacijos nutarimams, LDK atstovų raiškai seimuose, ypač Lietuvos sesijose, rengiant LDK konstitucijas, jų ryšį su iždo lėšų kaupimu, biudžeto formavimu.  Parodomos asmeninės LDK pareigūnų ir kitų piliečių pastangos apsaugoti, ginti ir išlaisvinti valstybę. Tuomet LDK, nors ir praradusi dalį savo teritorijos, apsigynė, išsilaisvino ir pratęsė tradicinį politinį ir ekonominį gyvenimą.Prekinis ženklas:…

1975 m. pabaigoje, įkūrus Raseinių kraštotyros muziejų, pradėta rinkti krašto istorija. Muziejininkų kantrybės, atidumo ir meilės savo kraštui, gyventojų geranoriškumo ir supratingumo dėka, Raseinių krašto istorijos muziejus siūlo lankytojams įvairią ir informatyvią ekspoziciją. Ši knyga – ilgo ir kruopštaus muziejininkų, istorikų, kraštotyrininkų ir entuziastingo moksleivių, dalyvavusių Švietimo kaitos fondo remiamuose projektuose „Holokausto istorija mūsų žemėje“ ir „Žydų bendruomenių istorija“, darbo rezultatas.Prekinis ženklas: Kronta