Įmintos tūkstantmečio mįslės : Šventasis Brunonas Bonifacas, senovės baltai ir Lietuvos pasienis Autorius pagrindžia M. Lomonosovo – K. Matulaičio hipotezę, kad pirminė Rusia gavusi vardą nuo Rusos (Rusnės) upės Nemuno žiotyse, ir sieja tai su šv. Brunono Bonifaco misijos dokumentuose minima Rusia. Parodo baltišką rusų ir slavų etnonimų kilmę.Prekinis ženklas: Kalendorius

Pasakojama, kad caro Ivano Rūsčiojo laikais vienas baudžiauninkas, norėdamas skraidyti kaip paukštis, iš žėručio pasidarė sparnus. Jis užsikorė į varpinę, prisitaisė sparnus, šoko žemyn ir užsimušė. Nuo tada posakis „vergo sparnai“ vartojamas, norint apibūdinti pavergto žmogaus teisybės, laisvės, laimės siekį, o tai deja, ne taip paprasta. Šių jausmų įkvėptas, rusų kareivis laimėjo karą ir pralaimėjo pokario pasaulį. Todėl papildytas 2-asis knygos „Berlyno Kremlius“ leidimas pasirodė nauju pavadinimu „Vergo sparnai“, nes šiais laikais labiau atitinka knygos turinį. Autobiografinėje knygoje G. Klimovas aptaria priežastis, paskatinusias bėgti į laisvąjį pasaulį, sumaniai ir paprastai pasakoja apie armijos gyvenimą, kareivius ir karininkus, apie liaudies nuotaikas, apie vadinamąją moralinę politinę jos būseną. Ši knyga ir apie…

Simon Sebag Montefiore (Saimonas Sebagas Montefiorė; g. 1965 m.) – britų rašytojas, 2009 m. Vilniaus knygų mugės svečias. Populiariausios jo knygos jau išverstos į daugiau nei 35 kalbas. „Stalino jaunystė“ (ją išleidome 2009 m.) pelnė įvairių prizų ir titulų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Prancūzijoje. Jos tęsinys – „Stalinas. Raudonojo caro dvaras“ (išleidome 2011 m.) 2004-aisiais laimėjo British Book Awards Metų istorinės knygos titulą. Rašytojas – Karališkosios literatūros draugijos narys, gyvena Londone. Su autoriumi skaitytojai gali susisiekti per Facebook’ą, o daugiau informacijos rasti adresu www.simonsebagmontefiore.comJeruzalės istorija – arba „miesto biografija“, – tai iš dalies ir mūsų civilizacijos, ir to pasaulio, kuriame iki šiol tebegyvename, istorija. Čia kryžiuojasi ne tik pastarųjų tūkstantmečių…

Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos – sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys – gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Knygą sudaro 31 teminis straipsnis, archyvinė medžiaga (laiškai, 1905 metų atsišaukimai), taip pat kartojama 1906-aisiais išleista Povilo Višinskio knygelė „Kas tai yra konstitucija?“. Įvairiais aspektais, iš naujo permąstoma ir aptariama XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios aktyvaus lietuvių tautinio judėjimo veikėjo, demokratinių pažiūrų politiko Povilo Višinskio (1875–1906) veikla ir darbai. Pabrėžiama svarbesnė nei ligi šiolei traktuota didžios asmenybės istorinė reikšmė.Prekinis ženklas: Versus aureus

Apie 1933–1945 metų žydų tragediją išsamesnės studijos lietuvių kalba iki šiol nebuvo. Garsaus holokausto tyrinėtojo Raulio Hilbergo veikale tema nagrinėjama keliais aspektais. Tragedijos dalyviai ir amžininkai skirstomi į tris grupes – nusikaltėlių, aukų ir stebėtojų (t. y. žmonių, kurie įvykius matė, apie juos girdėjo, tačiau tiesiogiai juose nedalyvavo).  Remiantis dokumentais, dažnai lietuvių skaitytojams mažiau žinomais faktais, gausia memuaristika, sukuriamas platus, panoraminis vaizdas.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Tai transliteruotas XVI a. (iki 1573 m.) pamokslų rankraščio, saugomo hercogo Augusto bibliotekoje Wonfenbüttelio mieste (Vokietija) leidimas. Nežinomo autoriaus (ar autorių) išlikęs rankraštis yra svarbus lietuvių kalbos paminklas. Šio rankraščio nebuvo išsamiai tyrinėtas (išskyrus Gaigalaičio disertaciją). Leidinys sudomins lingvistus (ypač baltų filologijos ir indoeuropiečių kalbų specialistus).Prekinis ženklas: Žara

Knyga skirta paskutiniuoju metu istorikų ir publicistų (Gintaras Beresnevičius, Alfredas Bumblauskas, Stephenas C. Rowellas ir kt.) iškeltai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) valstybingumo imperinio pobūdžio problemai. Dėmesio centre – klausimai: kas buvo LDK – imperija ar federacija? Ar senovės lietuviai atėjo į Rusios žemes kaip užkariautojai, ar kaip išvaduotojai? Kokia imperija buvo LDK? Kada LDK tapo imperija? Kieno imperija buvo LDK? Kuo ir kada ji pavirto? Kokia jos istorinė reikšmė? Senoji Lietuvos valstybė, atsiradusi kaip „nutrūktgalviško imperializmo“ (Otto Hintze) produktas, traktuojama kaip patrimoninė imperija, siekusi pajungti sau visas senosios Rusios žemes. Ši Vilniaus kaip antrojo Kijevo perspektyva buvo istorinė alternatyva faktiškai realizuotam Maskvos kaip trečiosios Romos imperiniam projektui. LDK XV a. antroje pusėje nesugebėjo išsaugoti nuo žlugimo Rytų Europos tarptautinės…

Knygos paantraštėje vartojama „dingusio knygos pasaulio“ sąvoka iš esmės reiškia užpraeitame šimtmetyje ir ankstesniais amžiais Lietuvos vienuolynuose, visuomenėje ir kolektyvinėje sąmonėje funkcionavusius knygų rinkinius, kurie dėl caro valdžios represijų buvo sunaikinti išsklaidyti. Taip pažeista istorinė atmintis. Monografijoje siekta nustatyti, kiek ir kaip vienuolynų bibliotekos reprezentavo LDK kultūrinę tradiciją ir bibliotekininkystės teorinę mintį carinės politikos sąlygomis. Kartu šiuo tyrimu tikslinamas vienuolijų, lenkiškos kultūros nešėjų, įvaizdis ir atlikta skaitymo kultūros rekonstrukcija XIX a. Lietuvos visuomenėje.Prekinis ženklas: Versus aureus