Serijos „Historiae Lituaniae Fontes Minores“ VI knygoje skelbiamos XV–XVII a. Žemaitijos žemės privilegijos, kurias dar XIX a. viduryje buvo sumanęs išleisti Simonas Daukantas, bet dėl nepalankių istorinių aplinkybių neįgyvendino savo ketinimo. Rinkinio dokumentai atskleidžia Žemaitijos bajorų luomo savivaldos teisinį pagrindą ir raidą. Privilegijos skelbiamos originalo (lotynų, rusėnų ir lenkų) kalbomis su išsamiais dokumentų aprašais ir lygiagrečiais vertimais į lietuvių kalbą. Publikacija palydima plataus mokslinio įvado, kuriame atskleidžiama žemaitiškų privilegijų kilmė, raida ir istorinė vertė. Pabaigoje yra asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.Prekinis ženklas: Versus aureus

Tai informatyvi analitinė studija apie Lietuvos ir Švedijos visuomeninius, politinius ir kultūrinius ryšius nuo seniausių laikų iki šių dienų. Knygoje įvairiais aspektais anali­zuojama, kaip formavosi dviejų valstybių santykiai skirtingais diplomatinio atstovavimo etapais, kurių kiekvienas labai savitas ir įdomus, į nepaliaujamą vyksmą įtraukiantis ne tik įvairias organizacijas, bet ir valstybes. Daugiausia dėmesio skiriama diplomatinio atstovavimo raidai ir jo ypatybėms atskleisti, gilinantis ir aptariant ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo poslinkius, politinės ir moralinės paramos ieškojimo Švedijoje motyvus. Atkuriant vientisą diplomatinio atstovavimo Švedijoje istoriją remtasi autentiška Švedijos ir Lietuvos archyvų medžiaga, švedų istorikų, diplomatų ir žymiausių Lietuvių bendruomenės narių gausiais šaltiniais bei gyvais prisiminimais. Leidinys prasmingai prisidės prie glaudžių, abipusiu supratimu grįstų Lietuvos ir…

Istorinėje sintezėje pateikiama plati Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos po Liublino unijos apžvalga. Remdamas įvairiomis istoriografijomis (lenkų, lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir kt.) autorius tiria lietuvių bajorų tautos likimą Abiejų Tautų Respublikoje. Nagrinėjami svarbūs to meto istorijos aspektai – istorinė savimonė, šventųjų kultai, kalbos faktorius, valstybėje gyvenusių įvairių tautų ir etnokonfesinių grupių tarpusavio kontaktai ir kt.Prekinis ženklas: Mintis

Knygoje atskleidžiamas žiaurusis žmonijos išradingumas. Pateikiama faktinė informacija apie mirties įrankį, padėjusį sukurti ir paskatinusį klestėti išskirtinai prancūzišką, tačiau visiems įdomią kultūrą. Šios knygos puslapiuose aidi krintančio peilio žvangesys, sulyginantis visuomenę ir naikinantis nusikaltėlius dėl naujosios tvarkos. Nuo šio išradimo revoliucinėje Prancūzijoje ligi pat dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio šiurpi mašina išlaikė greitos ir gailestingos teisinės mirties archetipą. Tačiau ar iš tikrųjų taip? Faktai kalba ką kita. Giljotina – galbūt pats baisiausias ir labiausiai bauginantis egzekucijos būdas, naudotas šiais laikais. Mirties bausmė visada jaudina. Apmąstant teisingumo ir bausmės sąsajas, neduoda ramybės teisinis egzekucijos pagrindas. Ši knyga – tai ne vien sausi faktai, tai groteskiškai įdomus pasakojimas apie mistinės galios įrankį, visuomenės…

Sąmokslai, slaptieji agentai, kontržvalgyba, išpuoliai ir sabotažai Istorijos knygose apie Antrąjį pasaulinį karą dėmesys dažniausiai sutelkiamas į kovas, strateginius sprendimus, kariuomenių susirėmimus, kurie nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių. Retai kada minimi žygiai, kuriuos atliko ar bent buvo pasišovusios atlikti mažos kovotojų grupės ir pavieniai asmenys. Kad pasaulinio konflikto metu reikšmingos ne tik vadų pastangos, rodo prancūzo inžinieriaus M. Hollardo, kuriam Anglija turi būti dėkinga už išgelbėtą Londoną, pavyzdys. Šioje knygoje skaitytojai sužinos apie netikėtas ir žiaurias Antrojo pasaulinio karo atakas, išpuolius, pagrobimus, žmogžudystes ir rizikingas žvalgybos misijas. Visi šių operacijų dalyviai tikėjo, kad jų užduotys turės lemtingą įtaką karo eigai, o vardai amžiams įeis į istoriją; neabejojo, kad, jei atiduos gyvybes, tėvynė…

V. Suvorovas antroje „Paskutinės respublikos“ knygoje polemizuoja su savo knygų kritikais, analizuoja Antrojo pasaulinio karo priežastis, įžvelgdamas Hitlerio ir Stalino sąmokslą. Į kaltinimą, kad perrašo istoriją, V. Suvorovas atkerta, jog iki šiol oficialioji karo istorija neparašyta.Prekinis ženklas: Mintis

Antologijoje kartu su vokiškais originalais skelbiamos 45 liuteronų giesmės, priklausančios tai religinei poezijai, kuri užėmė išskirtinę vietą XVIII a. pirmosios pusės lietuvių literatūroje. Panašaus pobūdžio kūriniai turėjo ypač dominti kunigą Kristijoną Donelaitį (1714–1780), gyvenusį tokiu laiku, kai lietuviškoji poezija, išskyrus šnekamajai tradicijai priklausančias liaudies dainas, dar buvo vien religinė. Būtent todėl jie galėjo prisidėti prie Metų autoriaus poetinės kalbos ir vaizduotės brendimo, palikdami tam tikrus jo kūryboje atsekamus pėdsakus. Antologijos giesmių kontekstas ir vaidmuo aptariami trijuose įvadiniuose straipsniuose, kuriuos parašė autoritetingi lietuvių liuteronų literatūros ir teologinių tradicijų tyrinėtojai Guido Michelini, Žavinta Sidabraitė ir Darius Petkūnas.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Isabelle Chandavoine knyga „Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1933)“ apie Klaipėdos sukilimą ir krašto istoriją; išleista prancūzų k.Prekinis ženklas: Žara

Tai antroji serijos „Antrasis pasaulinis karas Europoje“ knyga (pirmoji – „Trečiojo Reicho triumfas“, 2010). Serijos autorius – krepšinio komentatorius, „Protų kovų“ organizatorius, TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas yra baigęs istorijos studijas Klaipėdos universitete. Domėjimąsi II pasaulinio karo įvykiais laiko hobiu ir sukauptą savo duomenų, knygų bei archyvinės medžiagos kolekciją bando paversti įtraukiančiu ir visiems suprantamu pasakojimu. Antros dalies veiksmas prasideda ten, kur baigėsi pirmoji. Šioje dalyje daug dėmesio skirta Britanijos mūšiui, kuris, ko gero, lietuviškai taip išsamiai dar niekada nebuvo aprašytas. Taip pat karo kampanijos Jugoslavijoje, Graikijoje, mūšis dėl Kretos salos. Nors tai karo Europoje istorija, išsamiai apžvelgti kariniai veiksmai Šiaurės Afrikoje, nes šis frontas, kaip ir visas Viduržemio regionas,…