Monografijos tikslas – apibendrinti intensyvius tarptautinius ir tarpdalykinius šių kapinynų, svarbių kultūros paminklų,1981-2011 m. tyrimus, padaryti juos prieinamus Lietuvos ir pasaulio mokslinei, taip pat ir plačiajai visuomenei.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Monografija ”Geležies amžius Sėloje” skirta tarp Lietuvos ir Latvijos esančiam istoriniam Sėlos kraštui, kuris ligi šiol yra vienas mažiausiai pažįstamų baltų teritorijoje. Knyga susideda iš dviejų dalių. Pirmoji skirta geležies amžiaus procesams, istorijos ir kultūros raidos dėsningumams atskleisti. Antroje pateikiamas archeologijos sąvadas, kuriame aprašoma per 316 archeologinių objektų ir vietų, esančių dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Prekinis ženklas: „Diemedžio“ leidykla

The publication concerns the circumstances of ethnic minorities in Lithuania during five different periods: the Classical period (the 13th–18th centuries); the Imperial period (1795–1915); the period of the First Republic of Lithuania (1918–1940); the Totalitarian period (1940–1990); the period of the Second Republic of Lithuania (1990–2007). The old Baltic tribes alongside with other ethnic minorities – Polish, Russian, German, Italian and Romani, as well as Armenian, Scottish, English, Jewish, Tatar, and Karaim – are discussed in this book; special attention is paid to the period of the Grand Duchy of Lithuania, which has been little researched.The multiply illustrated publication is offered to everyone who is taking interest in Lithuanian ethnic…

Šioje knygoje yra apmąstomas istorijos ir valstybės santykis – valstybės istori­jos politikos formavimo prielaidos, kryptys ir vertinimo kriterijai. Pagrindinis šios knygos tikslas – įvardyti iššūkius ir įvertinti Lietuvos istorinės atminties diskurso veiksmingumą globalizacijos kontekste. Pirmojoje knygos dalyje ap­mąstomas valstybės ir istorijos santykis, kuris padeda išryškinti valstybės atsako į mūsų laikų iššūkius institucines ir ideologines prielaidas. Antroji knygos dalis artikuliuoja šiandienių iššūkių tautinei valstybei esmę. Trečiojoje knygos dalyje aiškinamasi, koks yra realus politinis Lietuvos atsakas į suformuluotus iššūkius Lietuvos valstybei. Knygos prieduose pateikiamos rekomendacijos istorijos poli­tikos formuotojams, grindžiamos atliktų tyrimų įžvalgomis.Prekinis ženklas: Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto leidykla

Knygoje skelbiama medžiaga apie viduramžių Klaipėdą, žvilgtelėta į miestiečių ir pilėnų gyvenimą. Aprašomas pilies atsiradimas, miesto formavimasis. Knygoje autorius nevengia pareikšti savo nuomonės ir iškelti kai kurias prielaidas ar hipotezes.Prekinis ženklas: Žara

Knyga apie unikalų Lietuvos ir pasaulio istorijos momentą – Nepriklausomybės atkūrimą. Autorė praleido mūsų šalyje labiausiai įtemptus to laikotarpio mėnesius – nuo Kovo 11 akto paskelbimo ligi 1991 metų rugpjūčio, kada Lietuvos valstybę pripažino pasaulinė bendruomenė.Skaitydami jos reportažus, atsiduriame vietose, kur buvo sprendžiamas krašto likimas – sovietų apsuptame parlamento pastate, Vytauto Landsbergio kabinete, Lietuvos atstovybėje Maskvoje, – taip pat ligoninėje, kurioje guli sausio tryliktosios aukos, Lomžoje su lietuvių piligrimais, atvykusiais popiežiaus palaiminimo… Pagaliau aplankome ir tokius savotiškus mūsų šalies „strateginius punktus“ kaip Turniškės, „Stiklių“ restoranas, vadinamoji Brežnevo vila Palangoje.Prekinis ženklas: Versus aureus

Monografijoje tiriamas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo kritinės politinės situacijos, kuri susidarė po karaliaus Mindaugo nužudymo ir sąmokslininkų valdymo 1263–1264 m. iki 1282 m., t. y. didžiojo kunigaikščio Traidenio mirties. Aštuoniuose monografijos skyriuose atskleidžiamos Traidenio įsigalėjimo.Lietuvos soste aplinkybės ir analizuojamas keturiolika metų trukęs valdymas. Traidenis integravo etninę Lietuvos teritoriją, tvirtai prijungė prie jos rusišką Naugarduko žemę ir plėtojo įtaką Polocke. Kartu jis sustiprino Lietuvos valdovo (didžiojo kunigaikščio) valdžią.Remiantis negausiais šaltiniais, monografijoje pamėginama užčiuopti XIII a. antrosios pusės lietuvių visuomenės modernėjimo apraiškas, nemažai dėmesio skiriama Traidenio giminystei su vėliau valdžiusia Gediminaičių dinastija.Monografijos teiginiai paremti naujausiais XIII a. antrosios pusės istorijos šaltinių ir jų chronologijos tyrimais, svarbiais genealogijos srities darbais ir naujausiomis lietuvių,…

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui taika į Europą dar ilgai neatėjo. Revoliucijos, kontrrevoliucijos, etniniai susirėmimai, pogromai, nepriklausomybės kovos, pilietiniai karai, tarpvalstybiniai konfliktai – tarsi karo kataklizmo sukeltos seisminės bangos – keitė senojo žemyno politinį kraštovaizdį nuo 1917 iki 1923 m. Vienokių ar kitokių konfliktų patyrė Rusija, Ukraina, Suomija, Baltijos šalys, Lenkija, Austrija, Vengrija, Vokietija, Italija, Anatolija ir Kaukazas. Airijoje tuo laikotarpiu vyko ir nepriklausomybės, ir pilietinis karai.Visiems šiems konfliktams yra būdingas sukarintų grupių dalyvavimas. Šioje knygoje mėginama ištirti šios 1917–1923 m. pasireiškusios politinio smurto formos ištakas, apraiškas ir padarinius. Stengiamasi iš naujo apmąstyti vieną svarbiausių trajektorijų, kuri vedė nuo karo smurto iki palyginti ramios padėties XX a. trečiojo dešimtmečio antroje pusėje.…

Vincas Vileišis (1908–1942) atstovavo garsiosios Vileišių giminės trečiajai kartai. Jis buvo Petro Vileišio sūnaus Kazimiero ir jo žmonos Rozalijos Vadapalaitės sūnus. 1928 m. pradėjo studijas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos skyriuje. Kartu pradėjo dirbti valstybinėje tarnyboje. Per 10 metų buvo įvairiose pareigose Centrinio statistikos biuro tarnautoju. Ši tarnyba kiek pakoregavo ir jo studijas. 1929 m. perėjo į Teisių fakulteto ekonomikos skyrių, kur pasirinko statistikos specialybę. Jau studijų pradžioje išryškėjo jo polinkis į mokslinius tyrimus. Pirmuosius V. Vileišio straipsnius ekonominiais klausimais „Tautos ūkio“ žurnalas išspausdino 1930 metais.Už knygą „Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje“ Vincas Vileišis 1936 m. vasario 16 d. Respublikos Prezidento įsaku buvo…

1945-aisiais Europa skendėjo griuvėsiuose. Žemynas buvo nuniokotas praūžusio chaoso: karo, masinių skerdynių, bombų… Didelė dalis Rytų Europos teritorijos pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną – joje viena despotinė valdžia keitė kitą. Šiandien Sovietų Sąjungos nebėra, griuvo kitos dirbtinai sulipdytos šalys, keitėsi ideologijos, o Europos Sąjungos valstybės siekia pačios Rusijos sienas. Kaip tai atsitiko? – klausia garsus britų istorikas ir eseistas, Europos istorijos žinovas, New York Review of Books apžvalgininkas Tony Judtas, keturis dešimtmečius tyrinėjęs šiuolaikinę Europą. Šių tyrimų rezultatas apima 34 valstybes (nuo Lisabonos iki Sankt Peterburgo) ir 60 metų laikotarpį iki 2005-ųjų, tai itin išsami netolimos žemyno praeities studija, kurioje į vieną darnią visumą sulydomi tarptautiniai santykiai, valstybių vidaus politika,…