Lietuvos skaitytojui pirmą kartą pateikiamas daugiau kaip pustrečio šimto fotografijų albumas, talpinantis visą tarpukario Lietuvos automobilizmo istoriją – valstybės pareigūnų ir privačius automobilius, kariuomenės ir viešąjį transportą, specialios paskirties automobilius. Kelių tiesimo, autoįvykių, kelionių bei lenktynių vaizdai rodo kasdienį transporto „gyvenimą“. Atrenkant fotografijas žiūrėta ne tik jų objektų, bet ir estetinės bei kultūrinės vaizdo vertės. Knygoje taip pat skelbiamas 1940-1941 m. sovietų nacionalizuotų automobilių sąrašas suteikia naujų žinių apie automobilius Lietuvoje, rodyklės padeda lengvai orientuotis informacijos gausoje, o šių dienų sulaukę senieji automobiliai bei jų aprašai susieja Lietuvos automobilizmo praeitį su šia diena. Orūs viešojo transporto vairuotojai, išdidūs prabangių automobilių savininkai, žymūs kultūros veikėjai, pozuojantys prie savo mašinų – visi jie,…

Socialinių mokslų žurnalo „Tiltai“ (Klaipėdos universitetas) priedas, Nr. 43Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

1863 metais datuotas Carlo von Schmitho (apie 1795–1797–1876) rankraštinis albumas „Necrolithuanica“ – išskirtinis reiškinys Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiąją dalį šio darbo, kurio originalas šiandien saugomas Stokholme, Karališkosios senienų tarybos ir valstybinio istorijos muziejaus archyve, sudaro archeologinių radinių piešiniai (321 atvaizdas) iš tuometinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovių. Kiek kuklesnę, tačiau ne mažiau įdomią minėto albumo dalį sudaro mitologemų piešiniai (77 atvaizdai). Taigi Carlo von Schmitho siekta pateikti visuminį Lietuvos priešistorės vaizdą, į vieną vietą sujungti šio krašto archeologijos ir mitologijos tyrinėjimus. Darbo vertę didina tai, kad dauguma šiame albume pavaizduotų archeologinių radinių ir mitologinių raritetų vėliau negrįžtamai dingo.–Parengė: Reda Griškaitė, Algimantas Katilius, Vytautas Kazakevičius, Arturas Mickevičius.Prekinis ženklas: Versus aureus

BRIAI mokslo darbuotojo dr. Vytauto Jokubausko monografija.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Senovės Graikijos kultūros istorija vadovėlyje išdėstyta chronologiniu principu, pradedant nuo jos priešistorės, Kretos laikų, ir baigiant helenizmo epocha. Vadovėlis skirtas humanitarinių studijų programų aukštųjų mokyklų studentams.Jis turėtų sudominti ir kai kurių gimnazijų mokinius bei visus tuos šviesuolius, kuriems rūpi pasaulio ir savosios tautos kultūros istorija, nes lietuvių kaip ir kitų Europos tautų, kultūra yra viena iš graikų kultūros šaknų maitinto medžio šakų.Išleido Vilniaus universiteto leidyklaPrekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų jubiliejus iškilmingai paminėtas 2003 m. Lietuvos istorijos institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Humboldto universiteto Berlyne Lyginamųjų tyrimų viduramžiais institutu, surengė tarptautinę konferenciją, kurioje bandė lyginti ir aptarti skirtingose Europos dalyse vykusius procesus, paskatinusius valstybių susikūrimą.Šitai temai buvo skirta konferencija, po kurios surinkta medžiaga ir sudaro knygą. Nemažai dėmesio skiriama skirtumų ir panašumų tarp gerokai didesnių regionų, o būtent Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos paieškai, lig šiol vis nesibaigiančiai diskusijai apie Vidurio Europą, kaip istorinį regioną, turintį tam tikrų specifinių skirtumų, skiriančių šią dalį nuo Vakarų Europos.Prekinis ženklas: Versus aureus

Leidinio autoriai nagrinėja aktualias Lietuvos Metrikos, bajorijos istorijos šaltinių tyrinėjimo problemas. Išsamiai atskleidžiami jų atsiradimo XVI a. pirmojoje pusėje ir funkcionavimo Lietuvos Didžiojoje istoriniai, visuomeniniai ir administraciniai kontekstai. Be to, pateikiamas naujas, netikėtas lietuvių pagoniškos „ Sovijaus legendos“ atsiradimo aiškinimas – ši legenda esanti Judėjos chronografo sudarytojo plunksnos kūrinys ( XIII a. ). Visi straipsniai ir studijos parašyti puikiai savo tiriamas problemas išmanančių mokslininkų. Tad Lietuvos istorijos mylėtojas į savo rankas gauna dar vieną patikimą knygą apie mūsų praeitį.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Geografo Stasio Vaitekūno knygoje populiariai rašoma apie Lietuvos gyventojų demografinę raidą nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Remiantis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktomis pirmosiomis statistinėmis gyventojų apskaitomis (XVI a. ir 1790 m.) ir surašymų duomenimis (1923, 1959, 1970, 1979, 1989, 2001) atskleidžiamas gyventojų skaičiaus didėjimas ir mažėjimas, parodomi tai nulėmę veiksniai – socialinės aplinkybės, ekonominiai ir politiniai sukrėtimai. Autorius apžvelgia kaimų, miestelių ir miestų augimą, gyvenseną, kultūrą, svarbiausius istorijos įvykius. Knyga supažindina su Lietuvos tautinių mažumų istorija, buitimi, papročiais. Ji gausiai iliustruota nuotraukomis, piešiniais, žemėlapiais, schemomis. Pateikiama naujausių, 2009 m. gautų, statistikos duomenų apie Lietuvos tautines mažumas. Knyga baigiama dviem XXI a. pirmosios pusės Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozėmis – optimistine ir…

 Leidinyje pateikiami Žemaitijos valsčių (tijūnijų), priklausiusių Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, 1537 ir 1538 m. surašymo duomenys. Tuo metu valdovo pasiųsto raštininko Andriaus Mackavičiaus buvo surašyti Ariogalos, Beržėnų, Biržinėnų, Dirvėnų (Didžiųjų ir Mažųjų), Gandingos, Josvainių, Karšuvos, Pajūrio, Rietavo, Raseinių, Skirsnemunės, Šauduvos, Tverų, Užvenčio, Veliuonos, Viešvėnų, Vilkijos valsčiai. Ankstesnių surašymų duomenų nėra išlikusių. Surašymo inventorius buvo teisinis aktas ir yra nepakeičiamas socialinės ekonominės istorijos šaltinis, parodo dvaro ir valstiečio ūkio raidą, prievolių formas bei mastą. Skelbiami surašymo duomenys bus naudingi istorikams, teisininkams, kalbininkams, ūkio istorijos tyrinėtojams ir kiekvienam, ieškančiam žinių apie savo protėvius ir besidominčiam praeitimi.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla