Prelato Povilo Januševičiaus fotografijų kolekcijaalbumas nr. 7. Sic dictas photographias…   Publikuojamas vizualinis šaltinis: Kauno arkivyskupijos kurijos archyve saugomas prelato Povilo Januševičiaus (1866-1948) fotografijų albumas, datuojamas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpiu. Fotografijų albumas, išlaikęs pirminę – jo savininko suformuotą – struktūrą – daugiau nei fotografijų sankaupa ir ikonografinė medžiaga tekso iliustravimui. Jis pats – unikalus daugiaaspektis šaltinis asmens ir socialinės grupės savireprezentacijos, vertybių, laikysenos visuomenėje analizei. Šiame tyrime analizės tekstas ir fotografijų komentarai yra vieninga visuma, padedanti rekonstuoti dvasininko kultūrinę socialinę erdvę. Stengtasi kontekstualizuoti fotografiją, akcentuoti ne tik biografinius nufotografuotojo duomenis, bet taip pat parodyti jo ryšį, santykius su fotografijų albumo turėtoju – Povilu Januševičiumi.  Įvadinis straipsnis: Vilma Žaltauskaitė „Apie daiktus lagamine arba fotografija dvasininko…

Aleksandras Stulginskis – Krikščionių demokratų partijos lyderis, vienas svarbiausių tautinės Lietuvos valstybės atkūrėjų, Steigiamojo Seimo pirmininkas, pirmasis konstitucinis šalies vadovas parlamentarizmo laikotarpiu 1920–1926 metais. Jo gyvenamuoju laikotarpiu vyko didžiausios permainos pasaulyje, jis išgyveno du pasaulinius karus, Lietuvos vidaus pasikeitimus nuo parlamentinės demokratijos iki autoritarinio Antano Smetonos valdymo pabaigos. Jam, vieninteliam iš trijų prezidentų pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu nepasitraukusiam iš Lietuvos, teko patirti visas lietuvių tautą ištikusias negandas – sovietų tremtį, lagerius, prievartą ir pažeminimą. Stebuklingai išgyvenęs Gulago lageriuose, Vladimiro kalėjime jis sugrįžo į Tėvynę. Aleksandras Stulginskis visą savo gyvenimą liko ištikimas nepriklausomos Lietuvos idealams, už kuriuos jis kovojo nuo jaunystės dienų.Šiame veikale apie Aleksandrą Stulginskį daugiau dėmesio skirta jo epochai,…

Lietuvos kurortinė kultūra atsirado XIX šimtmetyje. Būtent tuomet šiame krašte suspindėjo savotiški sezoniniai visuomenės susitelkimo centrai, ”mineraliniai miesteliai”, ilgainiui tapę neatskiriama to meto gyvenimo dalimi. Pristatomoje knygoje siekiama pažvelgti į vieną iš jų – Druskininkus, dažnai vadintus Lietuvos vasaros sostine, antruoju Vilniumi. Autorė pasirinko gana neįprastą metodą – tik vieną rankraštį – Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomus publicisto, literato, vertėjo (be kita ko, pirmojo Adomo Mickevičiaus Vėlinių vertėjo į rusų kalbą), mitologo, memuaristo, Vasilijaus von Rothkircho (1819-1891) Užrašus apie Druskininkus. Pasitelkus šį rankraštį pristatoma Druskininkų vietovės praeitis, anuometinis kurorto miesto vaizdas, jo svečių pramogos, reginiai (koncertai, teatro spektakliai). Atskirai aptariamas ir kurorte viešėjusių bei kūrusių literatų, dailininkų pasaulis. Jį paįvairina ir…

Kas yra atminties kultūra? Kaip ji funkcionuoja urbanistinėse erdvėse? Knygoje į šiuos klausimus atsakymo ieškoma analizuojant atminties kultūrų reikšmę miestų urbanistinėms erdvėms, valstybėms, regonui. Skaitytojui pristatomos tokios kategorijos kaip istorijos politika ir kokią įtaką jos turi Lietuvos bei kaimyninių kraštų visuomenėms.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Trečiajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skaitytojas ras vertingų straipsnių aktualijomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temomis. Šįkart nagrinėjamos ne tik tradicinės, bet ir naujos XIII–XVIII amžių šaltinotyros problemos. Rašo ir jau žinomi, ir mokslinį kelią dar tik pradėję jauni tyrėjai. Knygoje taip pat aptariami keli neseniai išspausdinti šaltiniai.Prekinis ženklas: Versus aureus

Knygoje pristatomas keleto didžiausio atgarsio tarpukario Lietuvoje susilaukusių baudžiamųjų bylų istorinis tyrimas. Naudodamas publicistinį stilių ir sumaniai sukurdamas intrigą, autorius pasakoja kažkada garsiai nuskambėjusius, o šiandien jau primirštus įvykius, iš naujo įvertindamas įviarias jų versijas ir atskleisdamas paslaptis. Apie visuomenę daug pasako tai, ką joje laiko nusikaltimu. Nors sudaryta kaip atskirų pasakojimų rinkinys, knyga suteikia daug bendrų žinių apie nusikaltimus, jų tyrimą ir nusikaltėlius tarpukario Lietuvoje ir yra vertinga kaip kultūros (subkultūros) istorijos studija. O istorinis nusikaltimų tyrimas yra tarsi žvilgsnis į visuomenę ir valstybę kitu kampu, „iš apačios“.Prekinis ženklas: Aidai

Mokslinėje monografijoje aptariama plati ”paveldo” ir ”globalizacijos” tarpusavio sąveikų panorama. Analizuojamos nūdienės materialiųjų ir nematerialiųjų, gamtos ir kultūros vertybių apibrėžties, apsaugos, panaudos bei interpretavimo problemos. Veikalas skiriamas Lietuvos paveldosaugos specialistams ir ją studijuojantiems, kultūrologams, istorikams, antropologams, sociologams, muzeologams, turizmo specialistams ir visiems, besidomintiems kultūros paveldo apsaugos problemomis.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Knygoje naratyvinio tyrimo metodu užfiksuoti dokumentinio paveldo – senųjų lietuviškų spaudinių, rankraščių, dokumentų, atvirukų ir nuotraukų rinkimo 1970–1978 m. istorinėje mažosios Lietuvos teritorijoje ir bendravimo su jų savininkais patyrimai. Jie atspindi gyventojų išsaugoto vaizdinio, rankraštinio ir spausdintinio paveldo kokybės vertinimus, egzistavimo socialinėje aplinkoje sąlygas, sovietmečiui būdingą požiūrį į paveldo istorinę, kultūrinę ir socialinę funkciją. Rašant vadovautasi raštu ir atmintyje fiksuotais stebėjimais, kelionių maršrutų ir vietovių ypatumais, susitikimų aplinkybių ir bendravimo su žmonėmis jausminiais įspūdžiais, paties autoriaus darytomis nuo-traukomis. Tai leido atskleisti pokalbių temas, apibūdinti sutiktų asmenų charakterį, jų būdo ir kalbėsenos savitumus. Tekstas rašytas pasakojamosios kalbos stiliumi, nevengiant emocingumo ir vaizdingumo, tačiau jam suteiktas dokumentinis tikslumas: remtasi sukauptais dokumentais, žodiniais…