Šventovės – tai miesto dvasia.  Jų įmelsta erdvė kupina tikėjimo, meilės ir vilties. Šventovių radimasis, gyvavimas, kaita, jų likimai neatsiejamai susipynę su paties Vilniaus istorija. Mūro sienose ir skliautuose, šventuose paveiksluose ir ikonose glūdi amžių atmintis. Čia meldėsi ir karaliai, ir elgetos. Čia buvo palaiminti išėję į karus, sukilimus ir nebegrįžę. Šventoves niokojo ugnis, laikas ir užkariautojai, bet jos išliko.Šioje knygoje surinkome visų Vilniaus šventovių istorijas – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėginome atkurti šventovių likimus, pasekti legendas, prisiminti kūrėjus ir mecenatus, pavaizduoti jų praeitį ir dabartį. Paliudyti Vilniaus didybę ir tikėjimo galią.Prekinis ženklas: Alma littera

Knygoje aprašoma marginalinių visuomenės grupių (elgetų, valkatų, plėšikų) gyvenimo būdas, vidinė struktūra, vieta visuomenėje, ryšys su kitomis visuomenės grupėmis. Tyrimo objektas yra elgetos, valkatos ir plėšikai. Pirmajame knygos skyriuje analizuojami elgetos dviem – pačių elgetų ir visuomenės – aspektais. Antrasis knygos skyrius skirtas valkatoms. Jis parašytas daugiausia remiantis valkatų gyvenimo aprašymais, buvusiais jų trėmimo bylose. Trečiajame knygos skyriuje nagrinėjamos plėšikų gaujos. Analizuojama gaujų sudėtis bei struktūra, gaujų narių tarpusavio santykiai ir kriminalinis stilius. Aptariama plėšiko karjera, nusikaltimams palanki aplinka – kriminalinė infrastruktūra, be kurios neįmanoma sėkminga nusikaltėlių veikla.Prekinis ženklas: Žara

Studijoje analizuojama Lietuvos – Lenkijos draugiškų santykių bei gero kaimyninio bendradarbiavimo 1994 m. sutarties genezė bei diskusijos dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo, daugiau dėmesio skiriant parlamentinei iniciatyvai papildyti šį įstatymą nuostata apie Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstituciją. Nagrinėjama, kaip politinius sprendimus veikia istorinė atmintis ir kaip istorinės praeities vertinimai yra panaudojami politiniuosedebatuose.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

„Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai“ 5 tome skelbiamas 231 XV–XVIII a. dokumentas iš Lietuvos metrikos, Merkinės magistrato aktų knygų, Trakų ir Smolensko vaivadijų žemės teismų aktų knygų bei kitų archyvinių fondų, tiesiogiai susijusių tiek su magistrato ir miesto teismų veikla, tiek su miestiečių kasdienio gyvenimo klausimais (sklypų ir namų pirkimas-pardavimas, testamentai,maro epidemija, miestiečių kova dėl savo teisių po 1776 m. savivaldos panaikinimo), taip pat valdovų konfirmacinės privilegijos, cechų nuostatai, mokesčių palengvinimas po gaisrų, miesto inventoriai.Keli dokumentai skelbiami iš ankstesnio laikotarpio – iki Magdeburgo teisių privilegijos suteikimo, – liudijantys, kad Merkinė kaip miestas egzistavo kur kas anksčiau, negu tai buvo patvirtinta dokumentu.Tai svarbus Lietuvos miestų istorijos aktų rinkinys, kuriame atsispindi…

Knygoje aptariami kiekybiniai ir kokybiniai 1918-1940 m. Lietuvoje vykdytos žemės reformos parametrai. Labai daug dėmesio skiriama tuo pat metu Rytų ir vidurio Europos šalyse, pirmiausia Estijoje ir Latvijoje, vykdytų agrarinių reformų palyginamajai analizei. Pateikta daug diagramų ir žemėlapių. Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

„Atgimę dvarai“ – šeštoji Ingridos Semaškaitės knyga apie dvarus. Iki šiol išleistose knygose autorė siekė supažindinti su visais Lietuvos dvarais, kurių išlikę apie 500. Tai reikšmingas XV – XX a. pradžios Lietuvos istorijos, kultūros sluoksnis.Per istorinius virsmus dvarai mus pasiekė jau apnykę, dauguma – netekę savo šeimininkų.XXI a. Lietuvos visuomenė vėl susidomėjo dvarais, stengiasi juos atgaivinti. Šioje knygoje pristatomi atgimę, restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai, pateikiami nuoširdūs, emocingi savininkų pasakojimai, kaip jiems sekėsi savuosius dvarus prikelti naujam gyvenimui. Knygoje aprašoma šimtas atgimusių dvarų.Ingrida Semaškaitė susitiko su dauguma atgimusių dvarų savininkų ir sukaupė daug vertingos informacijos, kurią perteikia skaitytojams.Aprašymai gausiai iliustruojami naujomis ir istorinėmis atgimusių dvarų nuotraukomis. Dvarų dislokacija sužymėta…

Istorijoje reta atvejų, kad galinga valstybė nuspręstų įsilieti į didesnę, pati ištirpdama joje. Suvienijusi Vokietiją, Prūsija perdavė imperijai didžiulę įtaką darantį palikimą, neaišku, į gera ar į bloga. Nežinant karinio, religinio, kultūrinio, dvasinio, teisinio Prūsijos indėlio sunku suprasti šiuolaikinę Vokietiją. Šioje knygoje pasakojama Prūsijos istorija nuo pat jos atsiradimo viduramžiais iki įsiliejimo į vieną vokiečių valstybę, jos atminimas mūsų dienomis.—-Mišelis Kerotrė (Michel Kerautret) – prancūzų istorikas, Aukštosios pedagoginės mokyklos absolventas. Dėstė Berlyno Prancūzų koleže, Paryžiaus Praktinėje aukštųjų studijų mokykloje (École pratique des hautes études). Daugiausia tyrinėja Prancūzijos ir Prūsijos santykius XVIII ir XIX amžiais, tarptautinius santykius Napoleono laikotarpiu.Prekinis ženklas: Žara

Bestselerių autorius Erichas fon Denikenas vėl demonstruoja savo nuojautą atskleisdamas tiesas, kurių nepastebėjo jo amžininkai. Atidžiai išnagrinėjęs šimtus senovinių, iš pažiūros nesusijusių tekstų, dabar pasiryžęs teigti, kad žmonijos istorija yra visiškai ne tokia, kaip skelbia pasaulio religijos. Ir jis turi įrodymų!Knygoje „Istorija neteisi“ Denikenas atidžiau pažvelgia į paslaptingą Voiničiaus rankraštį, kurio niekaip nepavyko iššifruoti nuo pat jo radimo laikų, ir skelbia netikėtas įžvalgas apie tokią pat neįtikimą Enocho knygą. Autorius taip pat atskleidžia stulbinamą istoriją apie Ekvadore dingusį požeminį labirintą, kuriame, kaip teigiama, buvo saugomi tūkstančiai auksinių plokštelių. Jis pateikia įrodymų, kad metalinių plokštelių biblioteka yra susijusi ne tik su Enocho knyga, bet ir su mormonais, kurie dešimtmečius jos ieškojo…

Nors Lietuva de facto jau daugiau nei pusę amžiaus yra urbanistinė valstybė, turinti savitai išplėtotą miestų sistemą, tačiau ji vis dar stokoja visavertės miesto visuomenės ir miestiškos kultūros. Kodėl taip yra? Priežasčių daug. Dar daugiau atsakymų. Miestai ”nepasistato” per dieną ar dešimtmetį, o miestiečiai netampa miestiečiais tik dėl to, kad gyvena mieste. Tai ilgas, lėtas, ir dažniausiai skausmingas vyksmas.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Geopolitinė LDK padėtis tarp Rytų ir Vakarų lėmė ir jos  vienintelio pilietinio luomo, jos „liaudies“ – bajorų kostiumo pobūdį. Ilgaamžę orientaciją į Rytus nurodo archajiškiausi aprangos pavidalai, atrandami XVI a. ir anksčiau. XVIII–XIX a. sankirtoje gilūs Lietuvos buities sanklodos pasikeitimai lėmė vietinio kostiumo įsiliejimą į bendraeuropietišką kosmopolitinę erdvę.Šis tyrinėjimas gali būti priskiriamas trims mokslo kryptims: etnologijai, istorijai ir menotyrai.Jo reikšmingumą ir naujumą lemia pasirinktas studijos objektas – LDK bajorų kostiumas.Esminis mano siekis yra susieti istorinę LDK situaciją su jos aprangos kaita, su kitų greta ir toliau gyvavusių tautų kostiumo istorija. Tai bandymas ne tik konstatuoti, kad vienokia ar kitokia rūbo forma buvo dėvima, bet ir išanalizuoti, kaip bei kodėl, kokių aplinkybių…