Žymaus vokiečių tyrinėtojo jr rašytojo kūrinys apie įvairių šalių žmonių tarpusavio santykius, vyraujančius papročius. Lytinius santykius, santuokinę ištikimybę. prostituciją ir apskritai apie daug ką, kas būdinga kiekvieno amžiaus visuomenei. Buržuazinis amžius – tai moderniojo kapitalizmo amžius, kai kartu su nauju gamybos būdu ir nauja ekonomikos sistema XVIII a. atsirado nauja ekonominė visuomenės formacija. Modernusis kapitalizmas ypač išplėtojo privačios nuosavybės institutą, nes kaip tik nuosavybė lemia visą, visuomeninę ir politinę kultūrą. Šitas naujas ekonomines sąlygas atspindinčios politinės ir socialinės formos Anglijoje atsirado po 1648 m. revoliucijos, kuri baigėsi tik 1688 m., o Europos kontinente – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais. Šios abi grandiozinės revoliucijos sunaikino valstybines ir visuomenines struktūras, kurios užtvėrė kelią…

Lietuvos istorijos instituto istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos „Lietuva 1938-1939 m.: neutraliteto iliuzijos“ tema – Baltijos valstybių tarptautinė padėtis ir jų užsienio politika Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. A. Kasparavičius naujai interpretuoja nagrinėjamą temą. Daugiausia susitelkta ties trimis diskusinio pobūdžio klausimais. Pirmiausia nagrinėjama, kokie išorės veiksniai tarptautinės krizės išvakarėse labiausiai veikė ir apsprendė Baltijos valstybių tarptautinę padėtį ir jų užsienio politiką. Antra, siekiama išsiaiškinti, ar 1939 m. susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje pasyvaus neutraliteto politika buvo pagrįsta ir racionali. Trečia, bandoma atsakyti į klausimą, ar krizės laikotarpiu Baltijos valstybės matė alternatyvas savo vykdomai politikai, ar tik inertiškai plūduriavo vadinamosios didžiosios politikos užutėkyje. Dažnai teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse trys Baltijos valstybės iš…

Knyga platiems visuomenės sluoksniams ir išeivijai skirtas leidinys. Tai dar vienas mėginimas pristatyti Lietuvos žydų fenomeną ir atsakyti į klausimą: ką pasauliui davė Lietuvos žydai.Prekinis ženklas: Europos namai

Sovietams okupavus Lietuvos valstybę, užsienyje liko ir iki krašto nepri­klausomybės atkūrimo dirbo Lietuvos diplomatinė tarnyba (LDT). Jos šefu buvo Stasys Lozoraitis (1898–1983), kuris šias pareigas ėjo daugiau nei keturiasdešimt metų. Remiantis archyviniais šaltiniais bei moksline literatūra, pristatomi svar­biausi diplomatinės tarnybos šefo politinės biografijos momentai: LDT ir paties S. Lozoraičio padėtis po Lietuvos okupacijos, šefo veikimo ribos ir galimybės, taip pat atskleidžiamas pačių diplomatų požiūris į diplomatijos šefo įgaliojimus ir S. Lozoraičio pozicijos, sprendžiant personalo ir pasiuntinybių išsaugojimo klausimus. Kitas svarbus LDT šefo biografijos momentas: jo paties santykiai ir bendradarbiavimas su lietuvių išeivijos politinėmis grupėmis, kaip Vyriausiuoju Lietuvos Išlaisvinimo komitetu ir liberaliojo sparno atstovais. Tad čia pristatomi ir analizuojami S. Lozoraičio…

 „Alytaus dailės mokykla buvo įkurta 1978 m. ir nuo tos akimirkos joje visi ir kiekvienas nuolat visais įmanomais būdais ir visur priešinosi: medžiagai, tarpusavio santykiams, nusistovėjusiai tvarkai, sistemai, idiotizmui, menui, valdžiai ir sau patiems. Leidinys „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai” – tai radikaliai subjektyvi mokyklos istorija. Ji parašyta iš aistros – akinančios ir kartais visai apžlibinusios – apie fizinį, psichologinį ir dvasinį solidarumą erdvėje, laike ir nuolat ieškant prasmės.Leidinio sudarytojai siekė atskleisti vienos mokyklos transformaciją nuo pradinės idėjos, gemalo iki naujų ir niekam nematytų kūrybinės saviraiškos ir organizacijos formų, bet šalia to atsiskleidė ir nemaža gretutinių veiksnių: politiniai galios žaidimai, menininkų idealizmas ir naivumas viskam priešintis, socialiniai ritualai ir…

„Nugrimzdusios Klaipėdos“ antroji knyga skirta miesto priemiesčiams ir jo apylinkėms. Čia iškyla klaipėdiečių atsiminimai ir išgyvenimai apie istorines ir kultūrines užmiesčio vietoves, kurios formavo specifinę miesto raidą, jo charakterį, patrauklumą ir išskirtinumą.Knyga iliustruojama ankstesniųjų dailininkų kūriniais, senosiomis atvirutėmis, senaisiais žemėlapiais. Knyga gali sudominti tyrinėjančius Klaipėdos miesto istorinę ir kultūrinę praeitį bei visus, norinčius plėsti savo akiratį, pasidžiaugti turiningais ir maloniais tekstais.Prekinis ženklas: Eglės leidykla

Tęsiama žymaus XVII a. Prūsijos istoriografijos paminklo – Mato Pretorijaus (apie 1635–1704) rankraščio – publikacija. Trečiame tome spausdinamos Prūsijos įdomybių, arba Prūsijos regyklos ketvirtoji, penktoji ir šeštoji knygos originalo kalba ir jų vertimas į lietuvių kalbą. Ketvirtojoje knygoje M. Pretorijus nagrinėja senovės prūsų tikėjimą, dvasininkus, apeigų vietas. Penktojoje knygoje jis aprašo senovės prūsų kalendorių, metines šventes ir atliekamas apeigas. Šeštojoje aprašomi švenčių, namų ir galvijų pašventinimų papročiai ir apeigos. Visose knygose autorius lygina turimus duomenis suantikos laikų ir kitų Europos tautų pagonybe. Knygos rengėjos Ingės Lukšaitės įvadiniame straipsnyje nagrinėjami M. Pretorijaus skelbiamų knygų informacijos šaltiniai, jų vertė ir pobūdis.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Leidinyje publikuojama seniausia išlikusi Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga (1682–1692 m.). Tai vertingas šio krašto praeities paminklas. Knygoje yra apie 750 metrikų įrašų lotynų kalba. Esama daug XVII a. šaltinių, kuriuose užrašytas Molėtų krašto vardynas, tačiau nė viename iš jų nėra taip gerai užrašytos Molėtų apylinkių gyvenamosios vietos, kaip seniausiose Molėtų bažnyčios metirkų knygose. Įvadiniame straipsnyje aptariamos trys Molėtų krašto vardyno rašymo tradicijos: lietuviškoji, lenkiškoji ir lotyniškoji. Knyga skiriama ne tik istorikams ir filologams, bet ir visiems, besidomintiems Molėtų krašto praeitimi. Leidinį rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Leidinyje aptariamos Š. R. Ranganatano idėjos bei jų aktualumas šiandien. Jos padės geriau suvokti tarptautinės bibliotekininkystės, žinių organizavimo, informacijos ir komunikacijos kultūrinius, etinius, filosofinius pagrindus, šiuolaikinių bibliotekininkystės koncepcijų raidą, dokumentacijos, informacijos bei komunikacijos mokslinių krypčių plėtotę.Prekinis ženklas: Žara