Daugiatomiame leidinyje Lietuvos istorija pateikiama apibendrinta Lietuvos istorijos samprata nuo semiausių laikų iki šių dienų. Svarbiausia Lietuvos istorijos autorių kolektyvo nuostata – atskleisti Lietuvos kaip savito sociokultūrinio reiškinio tapsmą ir raidą.Prekinis ženklas: Baltos Lankos

The author of the book, senior research fellow of the Lithuanian Institute of History and the chairman of Lithuanian commission of heraldry Dr.Edmundas Rimša has written books and 200 articles on the questions of sphragistics (the study of seals and signets) and genealogy. In his work, Heraldry: past to present, the researcher of European heraldry briefly and clearly discusses important questions of the history of Lithuanian heraldry: origins and development of blazons, their constituents, figures, colours and meanings of blazons, earmarks of grades and titles, decoration of blazons, joint blazons and other matters related to heraldry. Major attention is paid to the symbols of Lithuanian statehood: the National Emblem, the…

Šioje knygoje pateikiama profesoriaus akademiko Petro Šalčiaus surinkta medžiaga apie Lietuvos žemės ūkio istoriją.Prekinis ženklas: Margi raštai

Knygoje „Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje“ autorė tarptautinių ir viršnacionalinių standartų kontekste apžvelgia Lietuvos tautinių mažumų teisių apsaugos problemas. Nepriklausomos Lietuvos valstybės užtikrinto tautinių mažumų teisinio statuso tema iki šiol nėra sulaukusi nuodugnios analizės. Be to, pabandyti susisteminti visą su Lietuvos tautinių mažumų apsauga susijusių klausimų spektrą autorė ėmėsi vedina ir praktinių paskatų – 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje neteko galios Tautinių mažumų įstatymas, vadinasi, nesiliaujant diskusijoms dėl naujojo teisės akto, visapusiškai aptarti šį klausimą yra ypač svarbu.Kalbant apie praktinius temos aspektus, daugiausia dėmesio knygoje skiriama gausiausių mažumų – lenkų, rusų, taip pat žydų ir kt. – padėčiai aptarti. Ši knyga sudaryta iš dviejų dalių – parengiamosios (I–IV skyriai)…

Šiuo leidiniu pradedama šaltinių publikacijų ir tyrinėjimų serija „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a.” Pirmoje knygos dalyje spausdinami 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto originalas ir 1445 m. nuorašas, kiti viduramžių šaltinių ištraukų tekstai lotynų kalba ir vertimai į lietuvių kalbą. Antroje dalyje skelbiami autoriniai tyrinėjimai, nagrinėjantys Krėvos akto istorijos, istoriografijos, diplomatikos, diplomatijos, sfragistikos, paleografijos problemas. Prekinis ženklas: Žara

Studijoje nagrinėjama prabaltų kultūros ištakų raida nuo vėlyvojo paleolito iki ankstyvojo bronzos amžiaus. Naujausių priešistorės, genetikos ir lingvistikos tyrimų duomenimis, prabaltų kultūra formavosi šiaurės indoeuropiečių pagrindu nuo vėlyvojo paleolito–mezolito pradžios. Knygoje pateikti rutulinių amforų ir virvelinės keramikos kultūrų duomenys įgalina atmesti iki šiol vyravusią nuomonę apie pagrindinę šių kultūrų reikšmę formuojantis indoeuropietiškai prabaltų kultūrai III tūkstm. – II tūkstm. pr. Kr. pradžioje. Knyga skiriama visiems, besidomintiems baltų etnokultūros istorija. Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

XX a. Europoje įsigalėjus nuostatai etninius konfliktus spręsti gyventojų perkėlimais iš vienų valstybių į kitas, analogiška politika buvo įgyvendinta ir Lietuvoje. Mokslinėje monografijoje nagrinėjamos repatriacijos iš Lietuvos į Lenkiją XX a. 5-6 dešimtmetyje priežastys, jos dinamika ir ilgalaikės pasekmės Lietuvai ir jos gyventojams.Ši monografija skirta itin reikšmingo, bet menkai tyrinėto ir Lietuvoje plačiajai visuomenei mažai žinomo istorinio įvykio Lietuvos lenkų repatriacijos iš sovietinės Lietuvos į komunistinę Lenkiją – tyrimui. Knygoje atskleidžiama, kodėl ir kaip Lietuvoje gyvenę lenkai tapo SSRS ir komunistinės Lenkijos strateginių „mainų“ objektu bei kaip vos per kelerius metus į Lenkiją išvyko tūkstančiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje gyvenusių žmonių. Aptariama, kokių pasekmių šis masinis gyventojų persikėlimas turėjo Lietuvai.Prekinis…

Mykolo Balinskio (1794–1864) dvitomė „Vilniaus miesto istorija“ pirmą kartą leidžiama lietuviškai. Vilniaus istoriografijos pradininko veikalas, išspausdintas 1836–1837 m., apima Vilniaus istoriją nuo miesto įkūrimo iki Stepono Batoro mirties. Autorius surinko ir panaudojo daugybę istorijos šaltinių, kurie neišliko iki mūsų dienų. Tai vertingas informacijos šaltinis istorikams, kultūrologams ir visiems skaitytojams, besidomintiems senąja Vilniaus miesto ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. VILNIAUS MIESTO ISTORIJA atskleidžia miesto raidą nuo pagonybės pabaigos iki pat didžiojo kunigaikščio Švitrigailos valdymo pradžios 1387–1431 ir iki Stepono Batoro mirties arba 1430–1586 metus.Prekinis ženklas: Mintis

Švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį pasirodė nemažai straipsnių ir net knygų. Jose neretai pasitaiko įvairių netikslumų, ne tik šiaip jau neapsižiūrėjimo, įvairių „pagražinimų“, bet ir akivaizdžių klaidų, net prasimanymų. Be to, dažnai nepaisoma ano meto istorinės aplinkos arba ji neteisingai nušviečiama. Akademikas Zigmas Zinkevičius apie visa tai yra ne kartą rašęs. Šioje knygelėje tie dalykai apibendrinti, susisteminti ir papildyti naujų tyrimų duomenimis. Knygelės turinį rodo jos skyrių pavadinimai: Krikščionybė ir Lietuva; Lietuvos krikščioninimas iš Rytų; Krikščionybės priartėjimas iš Vakarų; Krikščionybė ba?tų žemėse, Šv. Brunono misija; Kvedlinburgo analų įrašas; Slaviška Lietuvos vardo forma Lit(?)va ir šio vardo kilmė; Netimeras, Zebedenas ir kiti, Kur žuvo šv. Brunonas?, Lietuvių kalbos sfera…

Šios mokymo priemonės tikslas – padėti studentui istorikui geriau suvokti save, kaip būsimąjį profesionalų istoriką; išsamiau susipažinti su studijų procesu; plačiau aptarti istoriko darbo vietas – bibliotekas, archyvus, muziejus, tyrimų centrus; atskleisti svarbiausių darbo priemonių – literatūros ir dokumentinių šaltinių – reikšmę studijoms ir tyrinėjimams; įgyti mokslinio darbo rašymo pagrindus.Prekinis ženklas: Edukologija