Žurnalistės Neringos Jonušaitės knyga apie istorinę „Neringos“ kavinę Vilniuje. Laikus, kurie vadinami auksiniais šios menininkų kavinės klestėjimo metais – tai praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečiai. 1959 m. atidaryta kavinė tapo sovietinio miesto fenomenu – čia eita ne tik valgyti ar išgerti, bet ir diskutuoti apie meną, kultūrą, mokslą, politikuota netiesiogiai – Ezopo kalba. Būtent čia skambėjo SSRS draudžiama ir nesuprantama muzika – džiazas. Dėl to kavinė buvo budriai ir nuolat sekama KGB. Tuometę atmosferą, čia vykdavusias kultūrines diskusijas, bohemišką nuotaiką autorei padeda atskleisti jos kalbinti kavinės kūrėjai, personalas bei ištikimiausi kavinės lankytojai.Prekinis ženklas: Mažoji leidykla

Ši knyga – monografijos „Didysis apakimas. Lietuvių rašytojų kairėjimas XX a. 4-ajame dešimtmetyje“, išleistos 2010 m., tęsinys.Studijoje mėginama atskleisti žymiausių tarybinių rašytojų A. Venclovos, K. Korsako, J. Šimkaus, K. Borutos, P. Cvirkos, L. Giros, S. Nėries, J. Baltušio ir kt. laikyseną, nuotaikas, galiausiai nuomonių ir pažiūrų kaitą, idėjinius svyravimus karo ir pokario metais, jų praregėjimą arba išlikusį naivų tikėjimą komunizmo idealais, nepaisant nei represyvios realybės, nei visos ideologinės LKP ir sovietinės valdžios priespaudos, dvasinio teroro ir susidorojimų.Autorius savo įžvalgas grindžia archyvine medžiaga, publikuotais ir neskelbtais šaltiniais, amžininkų atsiminimais ir laiškais bei gausiais pastarųjų metų šios temos tyrinėjimais.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

Monografijoje išsamiai aptariami geležiniai siauraašmeniai pentiniai, įmoviniai ir pleišto pavidalo kirviai, pradedant jų paplitimo tendencijomis, baigiant dėjimo kapuose apžvalga, o siauraašmeniai pentiniai kirviai nagrinėjami dar ir ergonominiu požiūriu. Leidinys skirtas archeologams, istorikams ir visiems, besidomintiems senųjų įrankių raidos istorija.Prekinis ženklas: Edukologija

Knygoje surinkti žymaus Izraelio mokslininko, Negevo dykumos Ben Guriono universiteto istoriko Mordechajaus Zalkino straipsniai, aprėpiantys plačią Lietuvos žydų istorijos aspektų įvairovę. Dalis jų seniau nebuvo gvildenti, tuo labiau – lietuvių kalba. Knyga bus įdomi ir naudinga ne tik Lietuvos istoriją nagrinėjantiems mokslininkams, bet ir studentams bei tiems, kas domisi žydų kultūra ir paveldu.Profesorius Mordechai (Motti) Zalkinas gimė Jeruzalėje ir baigė studijas Jeruzalės hebrajų universitete. Jis yra Negevo Ben Guriono universiteto docentas, į jo mokslinių interesų sritį įeina socialinė ir ekonominė Lietuvos žydų istorija bei žydų švietimo Rytų Europoje istorija. Jis yra išleidęs knygas „A New Dawn: The Jewish Enlightenment in the Russian Empire – Social Aspects“ (Nauja aušra: žydų Švietimas…

Antrasis pasaulinis karas niokojo ne tik Europą, jis skaudžiai paveikė ir lietuvių visuomenę – daugelis pasklido po platųjį pasaulį. Knygos autorius Vincas Bartusevičius dėmesį sutelkia į daugiau nei 80 000 Lietuvos gyventojų, kurie, karui pasibaigus, atsidūrė Vakarų sąjungininkų kontroliuojamose Vokietijos ir Austrijos zonose ir buvo kompaktiškai apgyvendinti stovyklose. Tokiomis sąlygomis jie atkūrė savotišką kultūrinę autonomiją: savo švietimą, spaudą, visuomenines, profesines ir politines organizacijas, politines partijas ir jų junginius. Toks gyvenimas ilgai netruko, vos keletą metų. Kaip tik šitas sudėtingas laikotarpis ir gvildenamas pasitelkiant gausią archyvinę medžiagą, įvairius literatūros šaltinius.Prekinis ženklas: Versus aureus

Knygoje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, aukščiausių valstybės pareigūnų ir Katalikų Bažnyčios vyskupų insignijos, valdžios ženklai ir kiti atributai, simbolizavę jų užimamą padėtį to meto visuomenėje. Nagrinėjama jų kilmė, raida bei naudojimas viešajame gyvenime.Prekinis ženklas: Eugrimas

Lietuvos diplomatinė tarnyba, išskirtinėmis diplomatijai sąlygomis veikusi ir nenutraukusi savo veiklos okupuotosios Lietuvos laikotarpiu, išliko vienintele valstybine institucija, kurią pripažino visas laisvasis pasaulis.LDT ilgus metus konkuravo su 1945 m. išeivijoje atsikūrusiu Vyriausiu Lietuvos Išlaisvinimo komitetu, kuriam priklausė žymūs tarpukario ir išeivijos politikai bei visuomenės veikėjai ir kurie pretendavo į pagrindinės politinės organizacijos ir egzilinės Lietuvos vyriausybės statusą. Dviejų politinių institucijų, LDT ir VLIK’o, atstovavimas, pirmumas ir pavaldumas buvo jų tarpusavio santykius įtakoję veiksniai. 1946 m. Berne ir 1947 m. Paryžiuje buvo sušauktos Lietuvių tautos reikalams vadovaujančių veiksnių pirmoji ir antroji konferencijos. Knygoje pirmą kartą skelbiami konferencijų protokolai, priedai ir laiškai atskleidžia esmines nesutarimų priežastis, skirtingus požiūrius, galimus sprendimų būdus.Prekinis ženklas:…

Šis straipsnių rinkinys parengtas 2008 m. spalio 29-30 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu. Daugialypė Vilniaus tapatybė yra neatsiejamai susijusi su miesto modernėjimo procesu vadinamuoju imperiniu periodu (1795-1918). Miesto visapusį vystymąsi kartu varžė ir plėtojo imperinės (Rusijos ir Vokietijos) ambicijos, kurios sukėlė nevienareikšmes vietinių tautų pasipriešinimo išraiškas. Šiuo laikotarpiu Vilnius buvo politiškai, socialiai, etniškai – religiškai fragmentuotas miestas. Leidinys atskleidžia ne vieną mažiau tyrinėtą sudėtingo imperinio laikotarpio daugiatautės Vilniaus kultūros aspektą, kuria įvairialypę kultūros panoramą.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Knygoje nagrinėjama istorijos politika kaip politinė kova dėl tautos atminties, išryškinami pagrindiniai skirtingų istorijos sampratų sandūros taškai, atskleidžiamas politinių ir geopolitinių veiksnių bei istorijos politikos krypčių santykio pobūdis, įvardijamos istorinio mąstymo aporijos. Nagrinėjant žydų turto restitucijos, sovietinės okupacijos žalos atlyginimo ir sovietinės simbolikos draudimo, diskusijų dėl 1791 m. Gegužės 3-osios Konstitucijos atmintinos dienos atvejus konceptualizuojamos ir įvardijamos interesų kolizijos, formuojančios istorijos politikos kryptis ir funkcijas – kas, kaip ir kokią patirtį skatina atsiminti, pritildyti, pašalinti ar užmiršti ir kodėl.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Ši knyga skirta plačiajai visuomenei – įvairaus amžiaus ir išsimokslinimo žmonėms, nes parašyta populiariai. Ji padės jaunesniems skaitytojams daug ką sužinoti, o vyresniems iš dalies prisiminti ne vieną dešimtmetį mėgintus laikyti užmarštyje arba visaip šmeižiamus bei niekinamus mūsų praeities didvyrius, naujai pažvelgti į Lietuvai lemtingus įvykius.Prekinis ženklas: Briedis