Knygoje analizuojamos lietuvių dramos klasikų V. Krėvės, B. Sruogos, J. Grušo ir kt. kūrybos sąsajos su Vakarų Europos ir savo literatūros tradicija. Aptariami dramų tipologiniai panašumai, intertekstiniai ryšiai, kultūros istorijos refleksija, sąveikos su kitais menais, mitų transformacijos.Prekinis ženklas: Edukologija

Susipažinimas su kaimyninėmis kalbomis padeda perprasti bet kurios kalbos struktūrą ir įžvelgti jos tipologinį savitumą. Arealinė tipologija yra pakankamai nauja lingvistikos sritis – jos pradžia siekia XX a. trečią dešimtmetį. Pastaruoju metu, didėjant prieinamai empirinei bazei, šios lingvistikos šakos svarba vis aiškiau suvokiama. Šioje knygoje pateikiama arealinės fonetikos problemų apžvalga, kartu išdėstomas ir arealinės lingvistikos įvadas.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Šio krašto pavardės kilmės požiūriu priklauso keturiems sluoksniams. Patį seniausią, pirmykštį, sluoksnį sudaro jotvingiškas vardynas, kurio nemažai elementų išliko dabartinėse pavardėse. Toliau – lietuviškas vardynas, ne visuomet lengvai atskiriamas nuo lietuviams artimo jotvingiško vardyno, kuris daugeliu atvejų yra lituanizuotas. Jotvingiški ir lietuviški elementai pavardėse perdėm sumišę. Naujesni, antriniai, – abu slaviški vardyno sluoksniai, nulėmę dabartinį pavardžių pobūdį: baltarusiškasis, kurio kilmė susijusi su senąja Lietuvos valstybe, ir lenkiškasis, pats naujausias. Balstogės vaivadijoje labai populiarios patroniminės kilmės pavardės su priesagomis -owicz, -ewicz. Jos daugelyje vietovių sudaro net po keliasdešimt procentų visų pavardžių. Šioms priesagoms pradžią davė ne lenkų, bet senoji rytinių slavų kalba ir jų atsiradimas yra susijęs su praeityje Balstogės krašto…

Šis leidinys išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais. Be to, skiriama dėmesio lietuvių ir baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje išsamia dialektologine transkripcija pateikiami tekstai iš šiaurinės rytų aukštaičių vilniškių dalies – Mielagėnų (Ignalinos r. ) parapijos kaimų: Mielagėnų, Salamiankos, Gilūtų, Paliesiaus ir Mėčionių. Leidinį sudaro Įvadas, kur pateikiama istorinių ir sociolingvistinių pastabų, panagrinėtos tekstų kalbos ypatybės, ir komentuoti tekstai. Šia tekstų knyga (su kompaktine plokštele) pradedama leisti nauja Lietuvių kalbos instituto serija „Tarmių tekstynas“.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

„Laisvė“, „nepriklausomybė“, „tolerancija“, „atvirumas“ – šios sąvokos dažnai skamba visuomeniniame, politiniame gyvenime. Tačiau tarp kalbų ir mokėjimo laisvai gyventi, atvirai reikšti savo nuomonę, pripažinti ir išmokti vertinti skirtingas pažiūras yra didžiulis skirtumas. Ką vis dėlto reiškia „atviras žodis“? Kas buvo tie „Akiračiai“? Kokie žmonės juos leido? Kuo jie svarbūs ir išskirtiniai lyginant su kita spauda? Kokią įtaką šis mėnraštis galėjo turėti ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų ieško atsakymų knygos autorės (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslininkės istorikė dr. Daiva Dapkutė ir literatūrologė dr. Dalia Kuizinienė), pristatydamos skaitytojui Čikagoje 1968–2005 m. leistą atviro žodžio mėnraštį „Akiračiai“. Ši knyga supažindina skaitytoją su įdomia ir…

Monografijoje aptariami šiuolaikiniai literatūros kūrinio vertinimo klausimai. Jie svarstomi meno filosofijos, literatūros aksiologijos, literatūrologijos ir kūrinio skaitymo (kritikos) aspektais. Pagrindinės temos–literatūros kūrinio vertinimas ir estetinė jo pajauta. Analizuojami ir interpretuojami J. Apučio, P. Dirgėlos, J. Grušo ir kt. lietuvių prozos autorių kūriniai.Prekinis ženklas: Edukologija

Knygoje pateikiami unikalūs Zietelos – jau mirusios periferinės lietuvių kalbos šnektos – tekstai. Tai šnekta, labiausiai nutolusi į pietus už Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijoje, Gardino srityje, Diatlovo rajone ir apylinkėse. Leidinyje pateikiami tekstai, surinkti 1955–1985 m. iš vietinių Zasečių ir Pagirių sodžiuose gimusių žmonių. Tekstai tematine prasme yra mišrūs. Daugiausia yra buitinių pasakojimų apie darbus, papročius, sveikatą, asmeninius šeimos ir kaimo reikalus, prisiminimų ir kt. Transkripcija tokia pati, kaip ir Zietelos lietuvių šnektos (2004) monografijoje. Pagrindinės žodžių formos, jų reikšmė, nutolusi nuo lietuvių bendrinės kalbos ir kitokie paaiškinimai skaitytojų patogumui rašomi išnašose. Po paties pateikėjo tekstuose žodis ir jo forma aiškinami tik kartą. Paprastuose skliaustuose įterpiami žodžiai, be kurių būtų…

Knygos apie žodžius – tai publikuotų ir atrinktų rankraštįinių Urbučio recenzijų tomas. Šiam prasmingammokslinės veiklos žanrui Profesorius neabejingas nuo pat akademinės karjeros pradžios. Iš recenzijų matyti, kad Urbutį domina baltų kalbų žodžiai ir žodynai: žodžių kilmė, santykiai su kaimynų (ypač slavų) leksika, senųjų žodynų istorija, jų publikavimas ir tyrimai, baltų kalbų faktų pateikimas irinterpretacijos kitų kalbų etimologijos žodynuose. Recenzijų autorius yra ne tik įžvalgus ir kritiškas mokslininkas, bet ir pedagogas,  kuriam svarbus švietėjiškas aspektas – noras informuoti, sudominti skaitytoją, plėsti jo akiratį, formuoti kritišką laikyseną.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Fenomenologija, hermeneutika, recepcija. Wolfgang Iser ”Teksto suvokimas: III. Skaitymo fenomenologija”, Georges Poulet ”Proustas”, Stanley Fish ”Ar šiose paskaitose yra tekstas?”. Naujoji kritika. Cleanth Brooks ”Formalistinis kritikas”, Thomas Stearns Eliot ”Kritikuoti kritiką”. Formalizmas ir struktūralizmas. Jurij Tynianov ”Apie literatūros evoliuciją”, Jan Makarovsky ”Estetinė funkcija, norma ir vertė kaip socialiniai faktai”.Semiotika ir naratologija. J. Greimas, J. Courtes ”Sakymas”, Gerard Genette ”Struktūralizmas ir literatūros kritika”, Roman Jakobson, C. Levi-Strauss ”Charles’o Baudelaire’o ”Katės”Sociologija ir marksizmas. Louis Althusser ”Ideologija ir ideologiniai valstybės aparatai”, Pierre Bourdieu ”Kultūros produkcijos laukas”, Raymond Williams ”Gramatiniai vaizduotės laikai” Psichoanalizė. Sigmund Freud ”Nejauka”, Jacques Lacan ”Seminaras apie E. Po ”Pavogtą laišką”, Luce Irigaray ”Ši lytis, kuri nėra viena” Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas