Kas ten straksi? Kas juokiasi? Kur žemuogėm kvepia? O kur grybai dygsta? Ką apynys su pienėm per naktį pasakoja? Į visus klausimus, kurie kyla mažam vaikeliui, atsako smagūs Emilijos Šulinskienės eilėraščių veikėjai. Jie žvalgosi, šnibždasi ir pakviečia skaitytojus į savo paprastą, bet jaukų ir šviesų pasaulį. Čia pavasaris keičia žiemą, čia vasara žydi, o ruduo ateina su pilna gėrybių kraite. Poetė šiame pasaulyje jaučiasi sava, supranta vabalėlio ar paukštelio šneką, vienus pagiria, kitus pabara, vaikučius geraširdiškai pamoko. Ilgus metus dirbusi pradinių klasių mokytoja, Emilija Šulinskienė supranta, kad mažuosius reikia mokyti žaismingu žodžiu, pasakojimu, pokštais ir žaidimais. Štai kodėl eilėraščių veikėjai šnekasi ne tik vienas su kitu, bet ir su skaitytojais. Jautri…
Daiktas: Džageris, Mikas
Kino romanas, kurio veiksmo vieta – „Literatūros ekspresas Europa 2000”. Juo keliaujantys įvairių pasaulio šalių rašytojai, įpindami juodojo humoro elementų, kartu rašo romaną, svajodami apie tai, kaip įkurti Meno imperiją, pasitelkiant pasaulio turtinguosius ir filantropus.Prekinis ženklas: Homo liber
Perkūno karys
Knygos herojus Bartas – jaunas karys. Jis tarnauja misijoje Irake, kuriame netikėtai kautynių lauko realybė persipina su prieš šimtmečius nutikusiais istoriniais įvykiais. Bartui tenka suvokti Aleksandro Makedoniečio poelgius, įsijausti į Lietuvos kunigaikščio Daugiručio dvasią, žvanginant ginklais narsiai kautis ne tik su realiais priešais, bet ir su nematomais demonais.Romane Bartas blaškosi tarp trijų moterų ir savo norų. Net vesdamas karius į žūtbūtines kautynes, jis nesiliauja apie jas galvojęs. O moterys stiprios, aistringos ir tokios skirtingos! Jos gelbsti Bartą net tada, kai tai atrodo neįmanoma. Jaunas vyras blaškosi tarp valios diktuojamo sprendimo būti narsiu karvedžiu ir savo geismų tenkinimo.Bartas – emocingas, drąsus ir nuoširdus Lietuvos karys. Jis kaunasi ne dėl kraujo, ne…
Kai sėlinsi manęs
Poezija, tvirtinanti – gyvybė visada laimiNaujų eilėraščių knyga. Tai sąžiningas, atviras bendravimas su pasauliu ir savimi, su šiuo laiku ir kitais laikais, lemiantis poetinį gyvybingumą visą ko, kas išgyvenama ir suvokiama. Tvirtinimas „gyvybė visada laimi“ aprėpia egzistencijos, tikėjimo, priešybių regėjimo ir harmonijos prasmę.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ir nėra svarbu
Žinomo viduriniosios kartos poeto polinkis į konkretybes, kurį prisimename iš ankstesnės jo kūrybos (aštuonios poezijos knygos), atveda į naujus eilėraščius asmeniškas ir bendresnes dabarties patirtis: svetimus žmones, privatizuojančius žemę tavo sode, svaigulių temdomą sąmonę, „šiukšliadėžių paukščius“. Suprozinti verlibrai turi lyrinės kaitros, originalių vaizdinių, graudoko grožio.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Piemuo norėjo Hamletu būti
Netrukus Viešosios bibliotekos naujų knygų lentyną papildys Romo Gudaičio dovanota esė knyga „Piemuo norėjo Hamletu būti“.Romas Gudaitis – prozininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras. Romas Gudaitis yra mūsų žemietis, gimė Pilkavoje, Igliaukos seniūnijoje, Marijampolės rajone.Romas Gudaitis parašė romanus ”Sėjėjai”, ”Kartos”, ”Metaforų medžiotojai”, ”Chamskio eros rytas”, ”Invazija į Prahą ir širdis”, apysaką ”Lemties broliai”, eseistikos rinktinę ”Mes – iš peršautų dainų krašto”.Naujoje esė knygoje „Piemuo norėjo Hamletu būti“ teigiama, jog rašytojas, „…nevengdamas sąžiningos akistatos su skaudžia teisybe, atskleidžia daug įdomių faktų iš pastarųjų metų Lietuvos kultūrinio, politinio, visuomeninio vyksmo, kuriame jis pats aktyviai dalyvavo.“Kviečiame skaitytojus pasidomėti žymaus mūsų kraštiečio ankstesne kūryba bei naujausia esė…
Pasakėčios
Ironiškų eilėraščių rinktinėPrekinis ženklas: Kronta
Buvo nebūtinai
Rinkinyje siekiama atskleisti XX amžiaus pabaigoje gyvenusių ir gyvenančių asmenybių, dažniausiai menininkų, taip pat žymių Lietuvos teologų, visuomenės veikėjų savivoką, jų santikį su to laiko gana paradoksalia ir prieštaringa, ne visada viltingai nuteikiančia ir vertinama tikrove. Istorijos paženklinti tekstai, išsibarstę įvairiuose anų metų leidinuose, į knygą dedant šiek tiek pakoreguoti, kad objektyviau ir autentiškiau paryškintų ne tik buvusį, bet ir esamą ar būsimą mūsų dvasios matmenį, kurio iš tikrųjų galėjo nebūti ar… būti nebūtinai.Prekinis ženklas: Versus aureus
Vėjų rožė. Istorijos sapnas
Istorinis romanas, skaitytinas su pasimėgavimu vien dėl nepaprastai gražios, vaizdingos ir turtingos kalbos, primenančios ir Vaižgantą, ir Simonaitytę, ir lietuvių liaudies sakmes. Tačiau žavi ne vien kalba: visą skaitytojo esybę apima pagoniškoji senovės lietuvių pasaulėjauta, veikiama kaimynų priimtos krikščionybės. Baltijos jūra su savo vėjais alsuoja visame romane, kurį pati autorė apibūdino kaip ”Istorijos sapną”. To negana – ir detektyviškos įtampos veiksmas neleidžia padėti knygos į šalį! Be jokios abejonės – tai geriausias rašytojos Nijolės Kepenienės kūrinys. Leidėjai, nebijodami apsirikti, regi labai aukštą romano ”Vėjų rožė” vietą lietuvių literatūroje. Dvasingas skaitytojas šią knygą skaitys ne kartą.Prekinis ženklas: Eglės leidykla
Raštai (3 tomas)
Poetės, dramaturgės, vertėjos ir kritikės Juditos Vaičiūnaitės Raštų paskutinįjį tomą sudaro ”Pavasario fleita” ir ”Mėnulio gėlė” pjesės, spaudoje skelbti vertingiausi tekstai (recenzijos, straipsniai, pokalbiai, atsiliepimai) apie savo, jaunesniųjų ir vyresniųjų poetų, dailininkų kūrybą, atsiminimai apie gimines, artimuosius, taip pat apie ankstyvuosius gyvenimo metus pasakojanti prozos knyga ”Vaikystės veidrody”.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis