Poetas, eseistas, fotografas yra išleidęs ne vieną eseistikos ir gamtosauginę knygą, bet niekad prozoje nebuvo toks autentiškas. Atsivėrimai ir apmąstymai ne kartą randasi iš įsižiūrėjimo į paprastus ir amžinus gamtos reiškinius Aukštaitijos vienkiemyje. Gamtos ženklai tampa žmogiškos egzistencijos simboliais ir orientyrais, lydinčiais nuo seniausių laikų ir neretai kontrastuojančiais su šiuolaikinės civilizacijos paklydimais. Kad tai poeto esė, rodo ritmiška kalba, metaforiškumas, aforistiškai nušlifuoti „Hifai“, artimi eilėraščiams proza, miniatiūroms.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Straipsniuose ir recenzijose vertinami enciklopediniai žinynai, literatūros vadovėliai, biografiniai veikalai, meno istorijos knygos, grožinės literatūros vertinimai. Autorius rašo žaismingai, šmaikščiai, kartais kandžiai. Vienur jis įsijaučia į profesoriaus vaidmenį („Europos dailės istorija“), kitur prisistato dėde bambekliu (R. Neimanto „Hejerdalas“), kai kada sufantazuoja recenzijoms siužetus: lyg atsitiktinai būtų radęs rankraštį („Žmonės, žaiskime!“), kitą kartą pasivadina seneliu, knygyne susapnuojančiu, kad istorijos vadovėlių autorės pas jį laiko egzaminą („Kai senelis vaikaičių knygeles skaitė“). Su šypsena rašytas žodis nesumažina kritiko reiklumo, ypač jį domina faktinės klaidos, padarytos akademinių titulų turinčių autorių. Niekada nepraleidžiama proga pataršyti pavardžių rodyklių – pylos gauna ir mažos, ir prestižinėmis laikomos leidyklos. Intensyvios knygų leidybos sąlygomis reiklus recenzento eksperto žvilgsnis svarbus ir…

Autobiografinė knyga apie vaikystę, jaunystę, meilę knygai, apie trečiąjį gyvenimą.Autobiografinė knyga. Apysaka „Trečias gyvenimas“ – apie alkaną vaikystę ir joje įsimetusią skaitymo malonumo ligą, apie jaunystėje atėjusią meilę muzikai ir poezijai, lydimą godaus žiūrėjimo į pasaulį. Kartu tai pasakojimas ir apie kelis kaimo gyvenimus, ypač apie trečiąjį, svarbiausią, „nei aiškiai matomą, nei aiškiai girdimą“, tik nuvokiamą.Esė „Žodžio paglostymas“ – tai ištikimybė žodžiui – kalbos, vadinasi, ir tautos dvasiai. Ištikimybė, patvirtinta rašytojo gyvenimo ir kūrybos patirties ir skambinti kaip priesakas mums: kalbantiems, rašantiems, skaitantiems. Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Anapilin anksti iškeliavusio rašytojo, įvairių literatūros premijų laureato dar su­spėtą parengti smulkiosios prozos knygą „Miestelio istorijos“ sudaro linksmos grakščios novelės su grotesko elementais, nevaržomos fantazijos protrūkiais ir netikėtomis gyvenimiškomis perversijomis. Tai lyg savotiškas antrosios rašytojo knygos „Gusto istorijos“ (1983), po kurios „tapo žinomas visoje Lietuvoje“, tęsinys. Abi knygos iliustruotos karikatūristo Jono Varno piešiniais. Ir šįkart, šalia išmonin­gai pateiktų literatūrinių personažų (prozininkų ir „paukščių – poetų“), įvairių įvy­kių, nutinkančių kultūros ar paprastiems mažo miestelio žmonėms, tarp eilučių šmėsčioja linksmasis keistuolis Gustas su būdinga liaudiška išmintimi ir gyvenimo filosofija, esantis visur ir niekur.Prekinis ženklas: Versus aureus

,,Literatūra. Svarbiausi tekstai“ – tai serija knygų, supažindinančių moksleivius ir visuomenę su pagrindiniais lietuvių ir pasaulio autorių kūriniais.Vincas Krėvė (tikr. Mickevičius) (1882–1954) – vienas žymiausių lietuvių prozininkų, dramaturgų. Jo kūryboje susijungia tiek kertiniai tautosakos elementai, gilią senovę menantys praamžių baltų kultūros akmenys, tiek egzotiškai žibantys Rytų išminties ir filosofijos brangakmeniai. Šioje V. Krėvės rinktinėje publikuojami keturi esminiai literatūros klasikos kūriniai – apysaka „Antanuko rytas“, filosofinis apsakymas „Skerdžius“, didžioji herojinė drama „Skirgaila“, šlovingos istorijos padavimas „Milžinkapis“.Vinco Krėvės „Antanuko rytas“ – iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, kiek naivoka, tačiau jos gelmėse glūdi ontologinis būties pradas, archetipų pasaulio vaizdinys. Vaiko žvilgsnis persmelktas pirmapradės mitologijos gylio.Savitos, įdomios gyvenimo filosofijos kupinas ir „Skerdžiaus“ Lapinas. Įstabi jo…