Šią knygą paskatino parašyti nuostaba, neįprastas vyrų noras išreikšti save gaminant valgį. Amerikoje įprastą, bet Lietuvoje dar neprigijusį, vyrų saviraiškos būdą inspiravo noras būti sočiam. Ne, oi, ne pasisotinti suvalgius kažkieno pagamintą maistą, bet pasigaminti patiems ir net pavaišinti. Amerikos žemyne vyrai gamina ir nesididžiuoja, nelaiko savęs nei didvyriu, nei kankiniu. Vyrai turi savo receptus, išmano apie prieskonius, moka serviruoti stalą. Turi kantrybės ir fantazijos. O kad lietuviai šitaip! Šio žemyno virtuvė gana įvairi, nes jame gyvena įvairių tautybių žmones, kurios puoselėja savo tradicijas. Gal ši knyga pakeis tautiečių vyrų nuomonę, kad virtuvė yra vien moters veiklos laukas. Pabandykite pagaminti kelis receptus, gal pavyks ir patiks. Nepaprastų gebėjimų nereikia, tik…
Mes vakar buvom saloje
Aleksandra Fomina – 1980 m. Kaune gimusi rašytoja, 2004 m. išleidusi veržlų ir grakštų debiutinį apsakymų rinkinį „Nepaprastoji padėtis“, – pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigą pasitiko stebėtinai dideliu romanu „Mes vakar buvom saloje“, kurį kritikai jau spėjo pakrikštyti XXI a. prarastosios kartos epu. Pagrindinė romano herojė Ūla – dvidešimtmetė pasaulio pilietė iš Rytų Europos, subrendusi radikalių socialinių pokyčių bei vertybių virsmo laikotarpiu, – palieka konservatyvųjį posovietinį Kauną ir persikelia į laisve bei įvairove trykštantį naująjį babiloną – Londoną. Romanas žymi visos Rytų Europos jaunimo kartos, subrendusios amžių sandūroje, pakilimą ir krytį. Tai dar vienos prarastosios kartos – išsilaisvinusios iš iliuzijų, bet nusivylusios (pranc. – désenchantée) „N“ kartos – manifestas.Prekinis ženklas: Kitos…
Voratinkliais apsigobusios
Jaunoji rašytoja mėgina apčiuopti tradicinės poezijos ir realybės paribius, protarpiais labiau priartėdama prie dabarties, kartais visiškai pasiduodama absurdo traukai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Žuvų gyvenimai šulinyje
Stasio Babono „Žuvų gyvenimai šulinyje“ – naujame savo romane autorius nagrinėja žmogaus savitumo ir kūrybiškumo temą. Jo nuomone, menas randasi iš kančios, iš nepritapimo prie pasaulio, iš kitoniškumo. Kūrinio veikėjų gyvenimai sudėtingi, klaidūs, duobėti, ir, tik perskaičius romaną iki pabaigos, įmanoma suvokti jų prasmę.Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Amžinoji kryžkelė
Miršta Lietuvos valdovas Algirdas. Susikerta pretendentai į sostą, ir valdovu beveik nenoromis tampa Jogaila, nes per jį neribotos įtakos siekia motina su žentu ir meilužiu Vaidila. Slaptu sandėriu garbusis karžygys Kęstutis paliekamas vienas prieš kryžiuočius. Tuo tarpu jo sūnus, nuolatinis tėvo priešgyna Vytautas, labiau palaiko ne tėvo, o pusbrolio Jogailos sumanymus. Vytauto žmona ragina jį siekti daugiau. Žūtbūtinių kautynių su išorės priešais metu įsiplieskia vidaus kovos, kurios verčia kiekvieną tarsi kryžkelėje rinktis tarp draugystės ir išdavystės, prisitaikymo ir maišto, gailestingumo ir žiaurumo, garbės ir klastos. Kryžkelėje ir Lietuva: tarp seno ir naujo, katalikybės ir stačiatikybės, germanų ir slavų… Amžinoji kryžkelė.Prekinis ženklas: Versus aureus
Iš Vilniaus į Vilnių
Vilnius ir lietuvių poezija: vaizdai, vizijos, refleksijos. Eilėraščių datų amplitudė siekia pusę amžiaus (Alfonsas Nyka-Niliūnas, 1946; Antanas Šimkus, 2007). Autorių, tekstų ir rakursų įvairovė atspindi amžiais gyvas Vilniaus versmes. Rinkinio sudarytojas – poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas. Knyga gausiai iliustruota fotomenininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Kunčiaus Vilniaus vaizdų nuotraukomis.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Kertinis skiemuo
Savo kūrybinį zenitą pasiekę knygomis „Laužiu antspaudą“ (2008), „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010), „Ryšys su vadaviete“ (2012), poetas Rimvydas Stankevičius (g. 1973) ir naujame rinkinyje „Kertinis skiemuo“ gilinasi į amžinuosius klausimus, tikėjimo paslaptis, ieško, atrodytų, neįmanomų jungčių tarp priešiškiausių požiūrių, prieštaringiausių asmenybių, nesuderinamiausių jausmų. Autorius vėl ir vėl atvirai ir kategoriškai kartoja: savo ar ne savo valia, bet esame amžinai sujungti! Su Dievu ir savimi, su tauta ir kultūra, su prasme ir galimybe ar net prievole tą prasmę realizuoti. Tačiau – prakeiktas ir amžinas klausimas – kaip? Dievoieškos nėra, nes Dievas jau atrastas, įvardytas įtikėtas. Saviieškos nėra, nes savastis jau atrasta, įvardyta ir įsisąmoninta. Kas lieka? Kas ta stiprioji jungtis?Prekinis ženklas:…
Mes gyvenome
Biografiniai užrašai – tikra naujiena dideliame žinomo poeto knygų sąraše. Kitas netikėtumas – pasakojama daugiausia apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Memuariniam pasakojimui ypatingo savitumo suteikia poeto etninės įžvalgos, praeities ir dabarties apmąstymų pynės. Ir autoriaus laikysena: taip, buvo nepriteklių, baisumų, vargo, bet sklido ir gyvenimo šviesa.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Consonetai Helenai
Ši poeto eilėraščių knyga – tai tarytum melodeklamacija, skirta tauriai ir šviesiai meilei, kuri gimsta ir stiprėja šiame dramatiškame pasaulyje, toli gražu ne visada pasigendančiame tikrųjų vertybių.Prekinis ženklas: Margi raštai
Erškėčiai prieš Varškėčius
Dvidešimtoji poeto ir prozininko, žurnalisto Petro Žemkauskoknyga, kurios išleidimas sutampa su autoriaus 85 metų sukaktimi. Greta naujausių humoristinių ir satyros kūrinių rinktinėje yra ir anksčiau skelbtų. Knygoje Lietuvos gyvenimo reiškinių skalė labai plati, apima net pusę šimtmečio – taip susidaro įspūdis, lyg tai būtų probėgomis praplaukusi ekskursija per ne vienos kartos žmonių gyvenimusPrekinis ženklas: Petras Žemkauskas