Nijolė Kliukaitė, 2007 m. išleidusi romaną „Šatrijos Ragana“, tęsią prozos ciklą apie kultūros šviesuoles. Naujoji knyga – apie rašytoją ir pedagogę Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Žemaitės bičiulė ir bendraautorė, Bitė lankė sergantį Vincą Kudirką, dalyvavo Jono Jablonskio organizuotame kalbininkų susirinkime, buvo išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą (1920–1922). „O, kad mes taip suprastume savo pareigas visuomenei, kaip jas suprato Gabrielė Petkevičaitė“, – sakė Vaižgantas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Pažirusios grandys, arba suki buruiki
Kas turi vykti žmogaus sąmonėje, kai keturis kartus keičiasi santvarkos, griaunančios viską iki pamatų, o jis nori ne šiaip egzistuoti, bet gyventi, tad prisiverčia ištverti, nors naujas, bet prastai pasiūtas ankštas drabužis jį varžo ir visai nedera. Tik be jo neapiseisi. Ar ne taip ir tampama konformistu?Kankinantis klausimas, į kurį ligi šiol autorė neranda atsakymo, ir buvo viena paskatų perkratyti atmintį, pabandyti „sunarstyti pažirusias grandis“.Šis pasakojimas – ne memuarai, tik vienos mergaitės istorija nuo pirmojo klyksmo iki paauglystės užuomazgos. Tai galėtų būti kiekvieno mūsų istorija.Juk ir vaikas yra žmogus – jis jaučia, stebi supantį čia darnų, čia nedarnų pasaulį, bando suvokti realybę, net daryti išvadas. Jis – mažas, bet nemeluojantis…
Žmogus, įveikęs Rusiją. Legendinio maršalo atsiminimai
Jūsų rankose – unikalus dokumentas ir laikui atspari instrukcija, kaip apsisaugoti nuo Rusijos erelio, visuomet godaus aplinkinių teritorijų, klastingo Vakarų civilizacijos priešo.Prekinis ženklas: Obuolys
Varnos prie plento
Antanas Miškinis (1905–1983) buvo vienas didžiausių mūsų poetų neoromantikų, siekusių sintetinti tradicinės lietuvių lyrikos ir Vakarų modernizmo patyrimą. Knygą „Varnos prie plento“ A. Miškinis išleido būdamas trisdešimties. Tai buvo tik antra jo knyga, bet atminty ir poezijos istorijoje ji kaip visuma išliko. Tęsdami pernai pradėtą fotografuotinių leidinių seriją, A. Miškinio šimtmečio proga leidžiame jo paties turėto egzemplioriaus kopiją. Kartodami leidinį tokį, koks jis tada buvo, atvartuose sąmoningai pateikiame pluoštelį vertinimų iš 1935 m. spaudos. Apie knygą rašė autoritetai, jos reikšmė ir ypatumai buvo iš karto suvokti. Gretinimuose to meto recenzentai minėjo B. Brazdžionio, J. Kossu-Aleksandravičiaus (Aisčio), S. Jesenino pavardes, suvokė A. Miškinį kaip A. Vienažindžio, A. Baranausko aukštaitiško kelio tęsėją. Už „Varnas prie plento“ A. Miškiniui buvo…
Juodieji užribio kauliukai
Lemiamas krepšinio lygos „Saturno“ finalo rungtynes trikdo mįslingi pralaimėjimai. Juos sieja paslaptingi sutapimai. Žiniasklaida plyšauja, kad komandos žaidimą paskutinėmis rungtynių minutėmis paralyžiuoja juodosios magijos nuodai, antgamtiški dalykai, bet komandos kapitonas Titas Augustas į kunkuliuojančius gandus paniekinamai numoja ranka.Jis laukia lemtingų rungtynių, svajoja apie atostogas, kelionę su žmona Oksana į Novosibirską, kur su rusvaplauke paslaptinga gražuole susipažino taip neįprastai.Prieš lemiamas rungtynes įprastą namų atmosferą sujaukia keisti dalykai: sekmadienį dingsta tėvai, Oksana svaičioja apie būtį, likimą, niurzgia dėl pradingusio lagaminėlio.Senelės Kotrynos paprašytas, Titas nuveža ją iki senamiesčio bažnytėlės, kur susiduria su keistuoliu patarnautoju Balandiniu. Apie jį mieste sklando daug įvairių gandų. Vieniems jis – atstumtasis, kitiems – kažkas kita.Oksana nežino, kaip atskleisti…
Laumžirgio istorijos. Visa tiesa apie tikrąją laisvę
Šioje knygoje labai sėkmingai į vieną vietą sukoncentruotos esminės, fundamentalios žinios apie žmogaus egzistenciją. Esė, pasakojimais apie tikras istorijas, vaizdingomis nuotraukomis, įvairių pratimų, bei patarimų pagalba knygoje perteikiami (formuojami) įgūdžiai ir savybės, be kurių laimingas ir harmoningas žmogaus gyvenimas tiesiog neįmanomas. Taip pat atskleidžiamos seniai pamirštos, tačiau gyvybiškai reikalingos tiesos apie žmogaus prigimtį (struktūrą) ir jo sąveiką su gamtos ( visatos) dėsniais. Ji sudaryta taip, kad seniai pamirštos, tačiau labai reikalingos žinios susipina su nuostabiomis esė, tikromis istorijomis, sakmėmisbei gražiomis nuotraukomis. Tokiu būdu informacija perduodama ne tik tiesiogiai, bet ir per tam tikrą emociją, o tai labai efektyvu. Todėl žmogus, skaitydamas šią knygą, gaus ne tik neįkainojamų žinių, bet ir…
Slėptų sapnų tyrlaukiai
Ką darytum, jeigu susapnuotum kitą savo gyvenimą? Kaip reaguotum, jeigu suprastum, kad sapnų gyvenime jautiesi kur kas geriau negu tikrajame? Ar išdrįstum viską pakeisti, jeigu sužinotum, ką reikia keisti? Romane „Slėptų sapnų tyrlaukiai“ palengva atskleidžiama vienos moters gyvenimo (-ų) istorija. Albèrta V., nuo mažų dienų pripratusi prie šio ir kito – sapnų – pasaulio, turi atsakyti į minėtus neįprastos kasdienybės klausimus. Kritinėse gyvenimiškose situacijose gimę atsakymai yra labai asmeniški – tačiau kartu ir itin universalūs: tokie, kokie dažniausiai būna mūsų sapnai. Tai antrasis rašytojos romanas, bet jis gali būti perskaitytas ir kaip pirmojo, „Ir tada bus geriau…“ („Baltos lankos“, 2008), tęsinys. Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, socialinių mokslų daktarė, docentė ir muzikos mokytoja ekspertė, yra išleidusi…
Apžavėtoji
Žinomos rašytojos, literatūros premijų laureatės geriausių apsakymų rinktinė. Autorės dėmesys daugiausia sutelktas į dvasines vertybes, o svarbiausias žmogaus matas – moraliniai kriterijai. Apsakymai traukia spalvingais personažais, sudėtingais charakteriais ir likimais. Čia viskas susiejama į darnią visumą, – žmogus, gamta, daiktai, –todėl pasakojimuose gražiai dera ir tragikos gaida, ir humoristinio plano elementai. Ypač įsimintini etnografinio kaimo vaizdai, koloritingi senų žmonių portretai.Prekinis ženklas: Kronta
Judas taipogi danguj
Būties ir nebūties sankirtos yra šios knygos leitmotyvas. Jis suteikia savito skambesio autobiografiškoms atvertims, pasikalbėjimams su išėjusiais, nūdienos aktualijų piešiniams.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
+4
Skaitydamas šios jaunos, bet nemažai vilčių teikiančios autorės tekstus atidus skaitytojas, be abejo, netruks pastebėti sąsajas su antikos laikų žodine kūryba. Ypatingai su jos mažosiomis formomis – mįslėmis, patarlėmis ir priežodžiais. Ir nors mįslių knygelėje užduodama ne itin daug, tačiau teiginys, skelbiantis, jog trumpumas yra išminties motina, poetei tikrų tikriausiai žinomas.O tai ne tik liudija jos erudiciją, protą ir vidinio pasaulio trapumą bei grožį, bet ir suteikia papildomų argumentų ginčijantis su tais, kurie iki šiol skirsto poeziją į „moterišką“ ir „vyrišką“, pastarajai suteikdami aukštesnį statusą.Balys Bukelis„Ne visai eilėraščiai – vieni eilėraščiai, kiti miniatiūros – stebina minties skaidrumu ir netikėtumais, skirtingų stilių derinimu. Atvirumu ir moteriškumu primena Nijolę Miliauskaitę, tačiau tai…