Knygos tikslas: įrodyti, kad modernusis mokslas yra pagrindinis vertybių tironijos kūrėjas, o liberalus politinis neutralumas yra šališkas mokslinio mąstymo atžvilgiu. Dauguma demokratinių visuomenių piliečių yra tironijos priešai. Tačiau ši aplinkybė jų neapsaugo nuo vertybių tironijos. Mąstymas vertybėmis užkrėtė piliečių mąstymą ir kalbą. Liberalų propaguojamas vertybių neutralumas nėra tai, kuo jį bandoma pristatyti. Po politiniu neutralumu slepiasi mokslinio mąstymo įtaka. Samprotavimai apie vertybinį neutralumą įtvirtina liberalizmo politinės filosofijos principus.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

„Kas aš esu?“ ir „Ko noriu?“ – tai klausimai, su kuriais pirmą kartą susiduriame paauglystėje, tačiau daugelio jie neapleidžia ir vėliau. Nuo to, ar rasime atsakymus į šiuos klausimus, priklauso ne tik mūsų gyvenimo kokybė, bet ir galimybė susikurti tenkinančius santykius su kitais žmonėmis bei pajusti gyvenimo prasmę. Šioje knygoje pateikiami autoriaus tyrinėjimų rezultatai, atskleidžiantys, kaip savimonė formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, kokią įtaką ji daro mums pasirenkant gyvenimo būdą ir žmones, su kuriais norime bendrauti, ir kaip ji kinta kintant mus supančiam santykių pasauliui. Knyga bus naudinga skaitytojams, norintiems suprasti save ir besidomintiems psichologijos mokslo šios srities žiniomis.Apie autoriųVisvaldas Legkauskas mokslinius savimonės tyrinėjimus atlieka jau daugiau kaip 13 metų. 1995…

Mes negalime visko numatyti, negalime atitverti vaiko nuo bet kurio pavojaus. Tačiau visi tėveliai gali įskiepyti vaikams saugumo įgūdžius nuo pat mažens – pasinaudodami pasakomis, žaidimais, pasišnekėdami tarsi tarp kitko, pakomentuodami filmus ir gyvenimiškas situacijas. Turime mokyti vaiką praktiškų saugumo įgūdžių – teorija čia nepadės. Ir įtvirtinti tuos įgūdžius reikia namuose, lauke, mokykloje, ekstremaliose situacijose. O dar svarbiau sukurti vaikams dvasinį saugumą, kuris ir yra geriausia apsauga pasaulyje. Šiuolaikinis pasaulis, deja, nėra nepavojingas. Kuo gi pasikliauti tėveliams, išleidžian¬tiems vaiką į mokyklą, sporto sekciją ar pas draugus? Autorės yra įsitikinusios: pasikliauti turime tik pačiais vaikais, juk mes negalime visą laiką būti šalia. Tačiau mes galime padaryti taip, kad vaikas širdyje jaustųsi…

Knygoje Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą psichologas Simonas Baronas-Cohenas patvirtina tai, ką daugelis iš mūsų įtarė jau seniai: vyriškos ir moteriškos smegenys skiriasi. Novatoriškoje ir tarpais net kontroversiškoje studijoje autorius pateikia mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad moteriškos smegenys labiau skatina atjausti, o vyriškos labiau pritaikytos perprasti ir kurti sistemas – ne tik kompiuterius ir mašinas, bet ir tokias abstrakčias sistemas kaip politika ir muzika. (Tokie skirtumai pastebimi net tarp naujagimių!) Remdamasis vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumų įrodymais, autorius plėtoja teoriją, kad autizmas (ir jo atmaina – Aspergerio sindromas) yra kraštutinių vyriškų smegenų pavyzdys – sergantieji šia liga gali analizuoti sudėtingiausias sistemas, bet neturi sugebėjimo atjausti. Nesudėtingai parašytoje…

Abraham Harold Maslow (Abrahamas Haroldas Maslou, 1908–1970) – psichologijos profesorius, vienas iš humanistinės psichologijos pradininkų. Labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius. Energingas mokslininkas, profesorius buvo daugiau nei dvidešimties knygų autorius. Būties psichologija pirmą kartą buvo išleista 1962 m., Niujorke, kaip įvairių 1955–1960 m. A. H. Maslow parašytų straipsnių ir paskaitų rinkinys. „Nuostabios galimybės, paslaptingos gelmės“ ir platesnė žmogaus prigimties samprata – tai viena pagrindinių veikalo Būties psichologija temų. Autorius A. H. Maslow neapsimetinėja turįs lengvų atsakymų, išsamių apibendrinimų ar įtikinamų sprendimų, kurie leistų skaitytojui pajusti visiško aiškumo malonumą. Tačiau ką jis tikrai turi, tai gilų tikėjimą žmogumi ir žmonijos ateitimi, paremta pačiomis esminėmis žmogaus vertybėmis. Jei norime padėti žmonėms…

Psichoanalizės specialistų knygoje pateikiamas kitoks, nei įprasta medicinoje, požiūris į psichoanalizę. Pateikti tekstai bando parodyti, kaip psichoanalizė įsiskverbia į kasdienybę, vienaip ar kitaip aiškindama mums įprastus išorinius reiškinius, žmonių tarpusavio santykius ar tik vidiniame pasaulyje gimstančius fenomenus. Knyga parašyta bandant viską paaiškinti paprasta kalba, nepiktnaudžiaujant profesiniu žargonu, skiriama plačiajam skaitytojų ratui, bet turėtų sulaukti ir profesionalų dėmesio. Tai trumpas, tačiau įvairiapusis psichoanalizės pristatymas plačiajai visuomenei.Nomeda BARŠTIENĖ – psichiatrė, psichoanalitikė. Tarptautinės psichoanalizės asociacijos, Lietuvos psichoanalizės draugijos narė, Vilniaus psichoanalitikų draugijos tarybos narė. Psichoanalitinės psichoterapijos Kauno medicinos universitete ir psichoanalitinės psichoterapijos mokytojų rengimo programos dėstytoja. Verčiasi privačia psichoanalizės ir psichoanalitinės psichoterapijos praktika, dirba psichiatre-psichoterapeute Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.Tomas Vilius KAJOKAS – medicinos…

„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“. Irvin D. Yalom „Gyvenimas Šopenhaueriu“.Psichoterapeutas sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl…

Klausimas apie žmogiškosios egzistencijos prasmę mūsų visuomenėje tampa vis svarbesnis ir opesnis. Turbūt nėra kito mokslininko, visą gyvenimą taip nuosekliai gvildenusio šį klausimą, kaip Vienos psichiatras Viktoras E. Franklis. Jo logoterapijos tikslas – padėti žmonėms atrasti savo gyvenimo prasmę. Franklis kuria šį psichoterapijos metodą oponuodamas tradicinės psichoterapijos atstovams. Tačiau logoterapija nesiekia būti psichoterapijos pakaitalu; jos uždavinys – teikti pagalbą žmonėms, „kenčiantiems dėl beprasmio gyvenimo“.Knygoje pateikiamos Viktoro E. Franklio, logoterapijos ir egzistencinės analizės pradininko, 1946–1976 m. išsakytos mintys, kviečiančios visus pamatyti pasaulio pasiligojimo priežastis ir užkirsti kelią katastrofai. Jų spektras labai platus: nuo filosofinių ir antropologinių logoterapijos metodo pagrindų, jo vietos ir reikšmės tarp kitų psichoterapijos krypčių, iki praktinio šio metodo…

Leidinyje aprašomas mažai nagrinėtas pagalbos specialiųjų poreikių vaikams metodas – delfinų terapija. Supažindinama su skirtingais požiūriais į delfinų terapiją Lietuvoje, Izraelyje, JAV, Ukrainoje, aprašoma darbo Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume metodika.  Leidinys skirtas medikams, psichologams, socialiniams darbuotojams, specialiesiems pedagogams, o taip pat tėveliams, auginantiems ypatingus vaikus.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Šioje metodinėje priemonėje aptariami teoriniai ir praktiniai psichologinio konsultavimo aspektai: psichologinio konsultavimo tikslai ir uždaviniai, konsultanto asmenybės darbo stiliaus reikšmė, konsultanto profesijos pasirinkimo ir konsultanto rengimo ypatumai, konsultanto ir kliento kontakto svarba, psichologinio konsultavimo technikos ir būdai ir kt. Leidinyje pateikiama nemažai praktinių užduočių, kurias atlikdami skaitytojai turės progos pamąstyti ir rasti atsakymus į dažnai nevienareikšmiškai traktuojamas psichologinio konsultavimo problemas. Ši knyga bus naudinga ne tik psichologiją studijuojantiems studentams ir dėstytojams, bet ir praktinį darbą dirbantiems psichologams.Prekinis ženklas: Edukologija