Knyga „Baras“ – apie legenda tapusį avangardinio kino kūrėją, aktorių, režisierių, melomaną, antikvarą-bibliofilą, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ vokalistą Artūrą Barysą-Barą (1954-2005).Tai išsamus žmogaus-kūrėjo portretas, kuris atsiskleidžia per Barą pažinojusių, su juo kūrusių, dirbusių, gėrusių žmonių atsiminimus ir pasakojimus, kino kritikų straipsnius apie jo kūrybą, paties Baro įvairių metų interviu, gausią archyvinę vaizdo medžiagą, iškarpas iš ano meto Kino mėgėjų leidinių bei spaudos, o taip pat iki šiol visuomenei taip beveik ir neprieinamus Baro filmus. Artūras Barysas „Baras“ savo filmuose, kurie aktyviai buvo kuriami 1970-1984 m. sugebėjo parodyti unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą sovietmečiu. Įdomu tai, kad tarp jo filmų ir gyvenimo nebuvo labai didelio…

Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį).Dalius yra šeimos verslo „Memelex“ bei viešosios įstaigos „Ekovalstybė“ įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link Prekinis ženklas: Ekovalstybė

Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė – savita epistolinio žanro atstovė lietuvių literatūroje, kaip markizė Marie de Sévigné-Chantal (1626–1696), atstovaujanti prancūzų epistolikai, išgarsėjusi ekspresyviais laiškais dukteriai ir savo draugams, to meto įžymybėms (de la Ro-che-foucauld ir kt.).  Daugelis 6 tome skelbiamų laiškų, aprėpiančių 1944–1958 m., autentiški, įspūdingi dokumentai, atspindintys sovietinę tikrovę, pražūtingus jos paradoksus ir grimasas. Tarp jų Danutės Čiurlionytės-Zubovienės archyve išsaugotas didelis pluoštas laiškų artimiems bičiuliams, tarpukario valstybės veikėjams, politikams, kaliniams ir tremtiniams – Marijai ir Juozui Urbšiams, Izabelei ir Valentinui Gustainiams, kuriuos Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė visokeriopai rėmė, neretai prabildama ezopine kalba. Nemažesnį pluoštą sudaro laiškai oficialiajai valdžiai (J. Paleckiui, A. Sniečkui, V. Niunkai ir kt.), Rašytojų sąjungos vadovybei (K. Korsakui, V. Miliūnui, J.…

Autoriaus dienoraštis, rašytas kelionės metu apie patirtus įspūdžius tolimuosiuose Rytuose, virto atsiminimais.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. Domas Kaunas išleido monografiją „BIBLIOTHECA GEORGII COMITIS DE PLATER. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“. Grafas Jurgis Plateris (1810–1836) – vokiečių kilmės sulenkėjusios Žemaitijos dvarininkijos atstovas. Jo gyvenimo ištakos – Švėkšna. Įgijęs filologo išsilavinimą senajame Vilniaus universitete, grafas tapo vienu svarbiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos bajoriškojo lituanistinio sąjūdžio dalyvių, lietuvių mokslo apie knygą pradininkų. Savo darbuose jis taikė neformalaus bendravimo, išvykų į Lietuvos ir kaimyninių šalių bibliotekas, knygų analizės de visu ir archyvinio tyrimo metodus. Iš tėvų paveldėtame dvare Gedminaičiuose J. Plateris sukūrė mokslinės paskirties tyrimo bazę – asmeninę biblioteką, joje formavo lituanistikos rinkinį, kurį sudarė ne tik spaudiniai, bet…

Žinomo literatūros kritiko knygoje analizuojamas produktyvaus ir populiaraus rašytojo gyvenimas ir kūrybos kraitis: įdomi, apie aptariamą laiką daug sakanti jo biografija, kūrybos raidos etapai. Iškeliamos svarbiausios temos, veikėjai, psichologizavimo principas. Ryškinama, kas rašytojo kūryboje pastovu ir kas kinta. Išsiskiria autoriaus pastangos šiuolaikiškai įvertinti ano meto kritikų atsiliepimus, aptarti kūrinius plačiame visuomeninių reiškinių ir literatūros permainų kontekste.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Knygoje nušviečiamas žymaus lietuvių XIX amžiaus dailininko Kanuto Rusecko (1800–1860) itališkasis kūrybos laikotarpis.Prekinis ženklas: Versus aureus

Julija į Angliją iškeliavo ne iš gero gyvenimo. Vieniša trijų vaikų motina, vos sudurianti galą su galu, 2000 metais nusprendė įsidarbinti Anglijoje, kuri atrodė lyg pažadėtasis rojus. Nelegaliai. Išvyko tik dviem mėnesiams skinti braškių ir užsidirbti pusės metų algos, nė neįtardama, kad tie mėnesiai virs metais ir visam laikui pakeis jos gyvenimą. Tuomet ji nežinojo, ką reikės patirti dėl sotesnio duonos kąsnio…Ką teko išgyventi nelegaliai dirbantiems emigrantams? Kokie likimai atginė tautiečius? Kuo įdarbintojų pažadai skyrėsi nuo realybės? Ar tikrai užsienyje lietuvis lietuviui – vilkas? Ar braškės virsta ferariais?Prekinis ženklas: Obuolys i.e. MEDIA INCOGNITO

Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) šiandien visoje Europoje žinomas kaip išskirtinė talentinga asmenybė, kompozitorius, sukūręs daug melodingų polonezų, romansų, mazurkų ir maršų. Jo polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ toks populiarus, kad Oginskis kartais vadinamas „vieno kūrinio fenomenu“. Šioje knygoje aprašomas ne tik muzikinis garsiosios giminės palikimas. Oginskiai bendravo su tokiomis asmenybėmis, kaip karalius Stanislovas Augustas, imperatorė Jekaterina, caras Aleksandras, Napoleonas Bonapartas. M. K. Oginskis visada didžiavosi tiek lenkiškomis, tiek lietuviškomis savo šaknimis, buvo garsus valstybės veikėjas, Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, kariškis. Ši jo veikla atskleidžiama XVIII a. pab.–XIX a. pr. sudėtingų istorinių įvykių fone. Knygos autorius Iwo Załuski (Ivas Zaluskis) – M. K. Oginskio dukters Amelijos provaikaitis. Jis gimė 1939 m.…

Knyga apie aktorių Arną Roseną (1933–2002). Paties aktoriaus mintys apie kūrybą, gyvenimą ir save, pokalbiai su juo, artimųjų, kolegų ir draugų prisiminimai, spaudoje skelbtų straipsnių apie A. Roseną rinkinys, išsamios žinios apie jo vaidmenis ir fotografijos sukuria atmintiną žymaus savito aktoriaus paveikslą. Pridedama kompaktinė plokštelė.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla