2009 birželio 25-oji. Kaip žaibas iš dangaus smogia ir akimirksniu visą pasaulį apskrieja žinia: Michaelas Jacksonas mirė. Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs šio vardo ar matęs jo nepakartojamų šokio judesių. Imituotas, dievintas, maišytas su žemėmis – jis visiems laikams liks Pop Karalius. Bet kas iš tiesų buvo ši kontroversiška asmenybė? Kas slėpėsi po ekscentrišku elgesiu ir kaukę primenančiu nuolat besikeičiančiu veidu? Ši biografija atskirs žmogų nuo mito, praskleis bulvarinių skandalų šydą ir atskleis, kas iš tiesų buvo Michaelas Jacksonas.Jūsų rankose – naujausiais faktais ir detalėmis papildytas 30 metų užtrukęs žurnalistinis tyrimas, pilna ir spalvinga Pop Karaliaus portreto mozaika, surinkta iš šimtų interviu su žvaigždei artimais žmonėmis ir pačiu Michaelu…

Kun. Prano Bieliausko Vilniaus dienoraštis atskleidžia 1915-1919 metų Vilniaus gyvenimo ypatumus. Minima daug to meto lietuvių bei lenkų dvasininkų, kultūros bei politikos veikėjų. Rašoma apie tuo metu veikusias lietuvių organizacijas, jų veiklą.Prekinis ženklas: Voruta

”Kelias pergalės link yra įdomus, turiningas bei nenuspėjamas. Pergalė – tai akimirka, o kelias link jos – visas gyvenimo etapas”.Žydrūnas SavickasPrekinis ženklas: A. Guginis

Lenkų diplomatas Mariuszas Maszkiewiczius įkalbėjo atsiverti Vytautą Landsbergį – vieną svarbiausių Sąjūdžio veikėjų, žmogų, artimai susijusį su naujausia savo krašto istorija. Šitaip atsirado įdomus ir spalvingas pasakojimas apie konkretų žmogų jo tautos istorijos fone, be to, ypatingu tos istorijos laikotarpiu – kuriantis nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Tas paprastas pokalbis pateko į rankas platesniam skaitytojų ratui Lenkijoje. Jų pokalbis yra tiek sklidinas problemų, taip tankiai „nuaustas“, kad suteikia progą pradėti diskusiją ne tik „mes – jie“ plotmėje, bet ir tiek vienos, tiek kitos visuomenės viduje. Juk yra lenkų, tiek susikoncentravusių į save, kad tiesiog tapo polonocentrikais, ir yra tokių, kaip Mariuszas Maszkiewiczius, kurie stengiasi suprasti (tai nereiškia, kad visada pritarti) lietuvio pašnekovo…

Žurnalisto ir „Vorutos“ laikraščio steigėjo, leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Juozo Vercinkevičiaus publicistiniai straipsniai, interviu su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi bei tais, kurie dirbo su kardinolu arba jį pažinojo ir kurie puoselėjo J. E. atminimą, kovojo su sovietiniu režimu dėl Lietuvos bažnyčios išlikimo.Knygoje „Kardinolas Vincentas Sladkevičius. Mokėkime laukti ir augti“ gausu iliustracijų, yra dokumentinės medžiagos, nurodytos svarbesnės kardinolo Vincento Sladkevičiaus gyvenimo ir veiklos datos.Interviu ”Mokėkime laukti ir augti” skelbiamas lenkų ir rusų kalbomis. Knygos prieduose pridėti prelato Jono Jonio atsiminimai apie arkivyskupą Teofilių Matulionį, bei prelato Igno Urbono publikacijos iš JAV lietuvių periodikos (Žurnalas ”Lietuvių dienos”) apie iškilmes Vatikane.Prekinis ženklas: Voruta

Knygos pagrindas – paties Jono Šliūpo (1861–1944) rašyti atsiminimai, susirašinėjimai su šeimos nariais, bendraminčiais, visuomenės veikėjais. Panaudota ir kitų autorių straipsnių, kuriuos J. Būtėnas kiek kupiūravo, perpasakojo ar komentavo.Prekinis ženklas: Žara

Knygoje analizuojama Lietuvos valstybingumo istorija nuo pagonybės laikų iki šių dienų, aptariamas įvairių socialinių ir politinių koncepcijų formavimasis ir jų funkcionavimas pagrindiniais Lietuvos istorijos tarpsniais.Prekinis ženklas: Margi raštai

„Mums trūksta pačių svarbiausių dalykų: žmogiškumo, kuris reiškiasi per meilę santykiuose su kitais, tiesos ir teisybės, žodžiu, mums trūksta to, kas padaro žmogų žmogumi. Todėl ir „dvasinio atgimimo“, kaip kelio į tikrąją laisvę, svarba mums nėra suprantama… Mes niekaip negalime suprasti, kad laisvė ir kultūra yra neatsiejami dalykai ir, kas svarbiausia, kad kultūra vykdo laisvę, kurios turinys yra žmogiškumas, meilė, tiesa bei teisingumas. O tai reiškia, kad be išskirtinio dėmesio kultūrai valstybės gyvenime net kalbos negali būti apie laisvę kaip valstybės pagrindą…“Tatjana MaceinienėPrekinis ženklas: Margi raštai

Atsiminimai apie likimą, draugystę ir meilęKerolė (Carole Ann DiFalko) ištekėjo už princo Antonio Radvilos (Anthony Stanislas Radziwill) ir artimai bičiuliavosi su jo pusbroliu Džonu Kenedžiu jaunesniuoju (John Kennedy Jr) ir jo žmona Karolina (Carolyn Bessette). Ji net neįsivaizdavo, kad 1999 metų vasarą neteks jų visų. Kerolės istorija primena pasaką ir šiurpią tragediją. Neeilinė jos karjera nuo neturtingos padavėjos iki ABC TV žinių prodiuserės, apdovanotos trimis Emmy premijomis už reportažus iš fronto linijų (Kambodžos pabėgėlių stovyklų, Afganistano, Tel Avivo karinių blindažų). Santuoka su karališkos dinastijos kunigaikščiu Antoniu Radvila, prezidento Džono F. Kenedžio sūnėnu, suteikė jai princesės titulą, įvedė į senojo pasaulio Europos kilmingųjų ratą ir naujojo pasaulio Amerikos aristokratiją. Tai nepaprasta…

Ši knyga – galimybė pažinti Almanto Grikevičiaus (1935–2011) – vieno ryškiausių 7–9-ojo dešimtmečių lietuvių kino kūrėjų – asmenybės brandos ir kūrybos kelią: nuo vaikystės Kauno Šančiuose karo laikotarpiu, per Leningrado ir Maskvos gatves studijų metais, į konkrečių režisieriaus filmų kūrimo sūkurį. Režisieriaus 1966-ųjų „Jausmai“ lietuvių kino kritikų išrinktas geriausiu visų laikų lietuvių vaidybiniu filmu, „Faktas“ – pirmas lietuvių filmas, dalyvavęs ir apdovanotas konkursinėje Kanų kino festivalio programoje, „Herkus Mantas“ – filmas, kurio režisierius taip ir nesukūrė…Grikevičiaus pasakojimas leidžia pažvelgti į lietuvių kinematografijos raidą sovietmečio epochoje ir naujai išvysti ją kūrusių asmenybių, A. Grikevičiaus bendrakeleivių, draugų, kolegų ir mylimų priešų, portretus: Vytauto Žalakevičiaus, Sauliaus Macaičio, Regimanto Adomaičio, Juozo Budraičio, Vytauto Paukštės,…