„Kiekviena šeima Irake turi skaudžių ir neapykantą keliančių prisiminimų apie Sadamo Huseino valdymą. Sušaudytas vyras. Kare žuvę keli sūnūs. Dingusios dukterys. Badavę vaikai.Kiekvienas turi ko nekęsti. Gedėti. Kiekvieną kartą, pasigirdus beldimui į duris, žmonės išsigąsdavo. Kas ten? Ką pasiims? Kas dabar bus?Nesvarbu, kaltas ar ne. Klausti už ką, nebuvo jokios prasmės. Geltona Sadamo Huseino šypsena galėjo nušvisti bet kam. Norėdami suprasti mano pasakojimą, turite suprasti tas aplinkybes. Sadamas Huseinas būtų galėjęs išžudyti net savo šeimą. Kodėl būtų turėjęs pasigailėti manęs?“Parisulai Lampsos buvo ką tik suėję šešiolika, kai ji pirmą kartą susitiko Sadamą Huseiną. Tai įvyko 1968 metais. Dėl savo grožio Parisula buvo vadinama Bagdado princese. Ji buvo vienintelė Bagdade gyvenusios…

Tai pasakojimas apie šeimos istoriją buvusios Jugoslavijos įvykių verpetuose. Jis prasideda Reginos Delavales mirtimi, jos dukros ir anūkų gyvenimu ir baigiasi jos gimimu. Į praeitį rutuliodamas įvykių seką autorius jautriai atskleidžia dramatišką ir jaudinantį moters gyvenimą. Riešutmedžio rūmai – dar negimusiai Reginai padirbdintas žaislas – namai su amžiams laiminga lėlių šeima. Tačiau ar tai laimei teks išsipildyti ir realiame gyvenime?Prekinis ženklas: Kronta

Vieno populiariausių šiuolaikinių Danijos rašytojų romanas, sulaukęs didelio skaitytojų ir kritikų pripažinimo visame pasaulyje.Tai stiprus, sukrečiantis pasakojimas apie vienatvę dviese – toks nepaprastas, kad galbūt pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą. …Po aštuoniolika metų trukusios santuokos bevardį knygos pasakotoją, talentingą ir žavų meno kritiką, netarusi nė žodžio palieka žmona Astrida. O jis net nesugeba išsiaiškinti, kodėl ir kur ji išvažiuoja.Toks jos žingsnis priverčia jį perkratyti visą gyvenimą: santykius su žmona, tėvais, draugais, buvusiomis meilužėmis ir – gal svarbiausia – su pačiu savimi.Kas iš tiesų jam buvo Astrida – tikroji meilė ar tik tarpstotė tarp kitų dviejų moterų?Ar viskas buvo tik atsitiktinumai? Ir kaip susivokti savyje?Panaudodamas visa apimančią tylos ir tylėjimo metaforą, Jensas Christianas…

Ligoninėje atgavusi sąmonę Dženiferė Stirling nieko neprisimena — nei tragiškos automobilio avarijos, per kurią ji ir susižalojo, nei savo vyro; moteris net nesusivokia, kas esanti. Dženiferė jaučiasi gyvenanti svetimą gyvenimą, kol netikėtai randa aistringą laišką, pasirašytą labai paprastai — B.; laiške prašoma palikti savo vyrą.Po kurio laiko tą patį paslaptingą laišką žurnalistė Elė aptinka redakcijos archyvuose. Ji pameta galvą dėl perskaitytos istorijos ir viliasi, kad laiškas padės išgelbėti žlungančią karjerą. Kaip baigėsi anų įsimylėjėlių meilės istorija? Gal ir jos sudėtingi meilės reikalai susiklostys sėkmingai ir pavyks susigrąžinti savo gyvenimą? Prekinis ženklas: Jotema

Romano „Spinozos problema“ centre dvi iškilios asmenybės – Baruchas Spinoza, žmogus pakeitęs istorijos tėkmę, nutiesęs kelią Švietimo amžiui, pirmasis sukritikavęs Bibliją, suformulavęs daug psichoterapijai itin svarbių idėjų ir Alfredas Rozenbergas, pagrindinis nacių ideologas. Nors juos skyrė trys šimtai metų, Rozenbergui ir naciams ramybės nedavė tai, kad, daug iškilių Vokietijos mąstytojų, tarp jų ir Gėtė, gerbė žydą Spinozą. Tai buvo pavadinta „Spinozos problema“. Gyvai kurdamas vidinį dviejų vyrų gyvenimą, I. Yalomas tyrinėja plonytę ribą, skiriančią didį protą nuo niekingo pasipūtimo, teisų ateistą nuo žudyti kurstančio bedievio. Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu…

Naujieji metai Bon Tono miestelyje. Dauguma žmonių švenčia, tik ne kokteilių baro padavėja Sukė Stekhaus. Ji turi dirbti. Praėjo kelios savaitės po to, kai iš baro išsiprašiusi mergina keliavo traukti savo mergišiaus vaikino Bilo iš senos (o kalbant apie vampyrus, ji gali būti labai, labai sena!) draugės nagų ir dabar trūks plyš turi sukaupti pinigų sąskaitoms apmokėti. Be to, su sena meile baigta, todėl Sukė neturi jokių planų šventiniam vakarui. Kai grįždama namo, mergina pamato gatvėje pusnuogį vyrą, nepravažiuoja pro šalį. Pasirodo, nelaimėlis nežino, kas toks yra ir ką ten veikia. Bet Sukė žino. Tai galingas vampyras Erikas… Tik dabar jis geresnis, švelnesnis ir… labai išsigandęs, nes tas, kas atėmė…

O.Wilde rašė išpažintį paskutiniais savo buvimo Redingo kalėjime mėnesiais. 1897 m. rankraštis įteiktas O. Wilde draugui Robert Ross, kad šis perduotų Alfred Douglas, kuriam jis ir buvo skirtas. 1905 m. Berlyno žurnale ”Die neue Rundschau Ross” paskelbė sutrumpintą šios išpažinties variantą. Visas tekstas pasirodė tik 1962 metais. „De Profundis” („Iš gilybės”) yra 129 psalmės pradžia: „Iš gilybės šaukiuos į tave, Viešpatie”; paantraštėje Ross paliko autoriaus variantą – „Epistola: In Carcere et Vmculis” („Laiškas: kalėjime ir grandinėse”). Iš anglų kalbos vertė Milda KeršienėPrekinis ženklas: Charibdė

Pasaulinio garso britų rašytojas Kenas Follettas (g. 1949) rašo jau trečią dešimtį trilerių ir istorinių romanų.Tarptautiniu bestseleriu tapusiame istoriniame romane „Žemės stulpai“ autorius vaizduoja gotikinės katedros statybą viduramžių Anglijoje. Romano veiksmas trunka apie keturiasdešimt metų, ir per vaizduojamą laiką Follettas leidžia skaitytojui juste pajusti, kaip buvo statoma viduramžių katedra. Čia daug tikrų XII a. Anglijos istorijos įvykių (imperatorės Modės ir karaliaus Stepono kovos dėl sosto, trintis tarp monarchų ir bažnyčios vadovų). Katedros statyba suveda skirtingų luomų ir interesų žmones, verda aistros, mezgamos intrigos, tarpsta smurtas. Statytojai – prioras Filipas, Tomas Statytojas, šio įsūnis Džekas ir kiti – idealistai, pasišventę didingos katedros idėjai, nepabūgę net vyskupo ir karaliaus intrigų ir smurto.…