Madeline Miller (Madelina Miler; g. 1978 m.) užaugo Filadelfijoje, įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje klasikinių tekstų adaptavimo specialybės. “Achilo giesmė” – pirmasis jos romanas, iškart sulaukęs didelio viso pasaulio skaitytojų dėmesio; 2012 m. jam pelnytai buvo skirta Jungtinės Karalystės Orange premija už grožinę literatūrą. Romanas jau išverstas į 23 kalbas.                     “Achilo giesmė” įkvėpta Homero “Iliados” motyvų. Achilas, „geriausias iš graikų“, rūsčios jūrų nimfos Tetidės ir legendinio karaliaus Pelėjo sūnus, – tvirtas, miklus ir tikras gražuolis, kuriam negali atsispirti joks žmogus. Patroklas – nerangus jaunas karaliaus sūnus, ištremtas iš savo tėvynės dėl beprasmiško…

„Paryžiaus katedra“ – vienas pirmųjų didžiojo prancūzų rašytojo veikalų. Jame talentingai pavaizduotas romantiškas, spalvingas, dramatiškų įvykių kupinas Paryžiaus gyvenimo paveikslas, kurio centre – Dievo Motinos katedra, tuometinio Paryžiaus širdis. Katedros papėdėje sudūžta ne vieno herojaus likimas. O labiausiai skaitytoją sukrečia tragiška čigonų pagrobtos ir išaugintos šešiolikmetės mergaitės Esmeraldos meilės istorija.Prekinis ženklas: Margi raštai

„Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis: košmaras“ (1908), laikomas garsiausiu Chestertono romanu. Šiame kupiname fantazijos, tačiau iki baugumo tiksliame kūrinyje pasakojama apie Aukščiausią anarchistų tarybą, siekiančią nuversti pasaulyje egzistuojančią tvarką. Į tarybą, kurios visi nariai pasirinkę savaitės dienų pavadinimus, o jiems vadovauja paslaptingas, daugiaformis ir nepažinus Sekmadienis, slapčia prasiskverbia policininkas Gabrielis Saimas, atstovaujantis kasdienybės romantikai, padorumui bei sveikam protui. Griovimo ir siautėjančių aistrų tikrovėje Saimas netikėtai tampa vienu iš anarchistų vadų. Fantastinius, siurrealistiškus ir jaudinančius šio apsiaustu bei špaga ginkluoto herojaus nuotykius vainikuoja netikėčiausias finalas. Chestertonas sako norėjęs romane pavaizduoti „nevaldomų abejonių ir nevilties pasaulį, dažnai aprašomą pesimistų, dvejopoje abejonės prasmėje įžvelgdamas spindulėlį vilties, kurią nedrąsiai junta net pesimistai“.Prekinis ženklas: Katalikų pasaulio leidiniai

Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins įstabaus grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.Gydydamasi ankstyvos tėvų netekties skaudulį, Parker Braun sumano verslą, daugeliui žmonių teikiantį džiaugsmą ir užimantį visą jos pačios laiką. Parker talentingai vadovauja ”Įžadų” vestuvių bendrovei ir asmeniškai prižiūri kiekvieną šventę. Besisukdama neatidėliotinų reikalų rate ji netikėtai pajunta, kad vis dažniau dėmesio centre atsiduria ne tik laimingos išpuoselėtos klientės nuotakos, bet ir ji pati.Parker Braun ateina metas matuotis vestuvių suknelę…Prekinis ženklas: Jotema

Novelių romanas „Avilio daina“, pasirodęs 1999 m., sulaukė kritikų pagyrų, iškart buvo pripažintas plataus skaitytojų rato ir karaliavo tarp tų metų bestselerių. Knyga pelnė prestižinę norvegų literatūros Bragės premiją ir buvo nominuota Šiaurės Ministrų Tarybos literatūros premijai. Ji išversta į keletą kalbų ir pritaikyta teatro scenai.Odoje, mažame Norvegijos miestelyje, įsikūrusiame palei fiordą tarp aukštų stačių kalnų, stovi šimtametis daugiabutis. Jis dūzgia tarsi avilys, pilnas įvairių žmonių gyvenimų, įkyrių buities garsų ir muzikos akordų. Iš trumpų namo gyventojų istorijų – stebinančių, liūdnų ir drauge persmelktų subtilaus humoro – dėliojamas romanas. Knygos veikėjai tarsi visai kasdieniški, tačiau drauge jaudinantys, neįprasti ir šiek tiek pamišę. Tikri keistuoliai – blaškosi su savo meile, neapykanta,…

Žoanai nušvito akys.- Vadinasi, įėję į Požeminę Dievo Motinos kriptą, vienuoliai pamanė, kad lavonas be galvos – jų abato kūnas, ir kad jį nužudė… šventasis Mykolas? Frédéric Lenoir (g. 1962) – rašytojas, žurnalistas, filosofas, vienas žymiausių šiuolaikinių Prancūzijos religijos sociologų. Violette Cabesos (g. 1969) – rašytoja, teisininkė, viduramžių specialistė. Šių dviejų autorių drauge parašytas romanas “Angelo pažadas” jau išverstas į anglų, vokiečių, italų kalbas.Romane „Angelo pažadas“ visų svarbiausias – paslaptingas ir didingas garsusis Sen Mišelio kalnas, buvęs ne tik katalikų, bet ir keltų tikėjimo tvirtove. Archeologė Žoana, kurią nuo vaikystės persekioja regėjimas: begalvis vienuolis, kartojantis mįslingus žodžius: „Reikia rausti žemę, kad pasiektum dangų“, bando išsiaiškinti, kas slypi už šios vizijos. Ėmusi…

Raideris Montgomeris – rūsčios išvaizdos, šiurkštus ir užsisklendęs jaunas žmogus, tačiau kai jis užsisega įrankių diržą, jokia moteris negali atsispirti jo seksualiai pasipūtėliškai laikysenai. Nebent tik Bunsboro svečių namų šeimininkė Hopė Bomont vis dar dėl jo nepameta galvos. Buvusi didmiesčio viešbučio vadovė greitai pripranta prie mažo miestelio gyvenimo ritmo ir labai sėkmingai imasi darbo. Kai jos vadovaujami Bunsboro svečių namai sparčiai išpopuliarėja, į duris netikėtai pasibeldžia skausminga Hopės praeitis. Dabar jau Hopei labai praverčia rūstaus ir šaltakraujo Raiderio pagalba.Prekinis ženklas: Jotema

Džonas Tradeskantas jaunesnysis paveldi iš tėvo unikalią augalų kolekciją ir sugebėjimą juos prižiūrėti. Bet kaip karaliaus Karolio I sodininkas, jis susiduria su nepakeliama dilema, kai Anglija žengia į pilietinį karą. Bijodamas karaliaus pralaimėjimo ir nenorėdamas tarnauti maištininkams, Džonas pabėga į kolonijinę Virdžiniją, augmenija trykštančią žemę, kuri dar labiau pakursto jo aistrą botanikai. Niekas geriau už vietinius nepažįsta miškų ir Džonas, nejučia atsidūręs jų gyvenime, vėl patenka į konfliktinę situaciją: ką palaikyti – indėnus ar naujakurius? Draskomas ištikimybės savo šaliai bei šeimai ir meilės indėnei, kuri įkūnija taip trokštamą laisvę, prieš rinkdamasis kelią tyrojoje žemėje Džonas pirmiau turi atrasti save. Jis paaukojo viską, kad atrastų save Prekinis ženklas: Obuolys

Virginia Woolf romaną „Į švyturį“ pavadino „geriausia… mano knyga“. Kūrinys paremtas rašytojos jaunystės patirtimi, vaikystės išgyvenimais ir vaikišku supratimu, troškimais, jis labiausiai susijęs ir atspindi autorės biografiją. Šeimos ir jų draugų tarpusavio santykius, santuoką ir pasikeitusią socialinės klasės struktūrą nuspalvina ir veikia puikūs gamtos vaizdai, išskirtinė aplinka. Ši įsimenanti paprasta istorija įamžina gyveni­mo svarbą ir trumpalaikiškumą. Kažin kokios reikmės kviečiami, ateidavo čia it laikrodis, kiekvieną mielą vakarą. Sakytum, vanduo, atslūgdamas nuo seklumos, nuplukdydavo mintis, užsistovėjusias sausumoje, suteikdavo jų kūnams keistą fizinį palengvėjimą. Pirmiausia pulsuojanti spalva užtvindydavo įlanką mėlyniu; širdis nuo jo išsiplėsdavo, atsipalaiduodavo kūnas, bet po akimirkos vėl imdavo stingti ir šiurpti nuo dygaus besišiaušiančių bangų juodumo. Stovėjo ten abu…