Anita  Amirrezvani – lietuvių, iraniečių ir amerikiečių kilmės autorė. Ji devynerius metus rašė „Gėlių kraują“, tačiau ne veltui. Romanas iškart tapo tarptautiniu bestseleriu daugiau kaip 22 pasaulio šalyse. „Gėlių kraujas“ ne kartą nominuotas prestižiniams apdovanojimams.Romano puslapiuose atgyja XVII a. Persija: tarsi iš pasakos nužengia miestas, jo turgūs, skurdūs ir prabangūs namai. Tuo laiku klestėjo kultūra ir prietarai, o moterims nebuvo leidžiama gyventi savarankiškai. Tai poetiškas, išmoningas ir kupinas gyvybės pasakojimas apie keturiolikmetę mergaitę, netekusią tėvo. Būdama našlaitė, neturėdama kraičio, ji tampa tarnaite pas dėdę, nuostabių šacho kilimų kūrėją. Čia mergina pradeda perprasti puikiųjų kilimų amatą, meną bei verslą ir jos talentas ima skleistis… Anita Amirrezvani subtiliai audžia prabangią sakmę apie…

„Traktatas apie pupelių gliaudymą“ – tai metafizinis romanas apie XX amžiaus žmogų, išgyvenusį ir didelius lūkesčius, ir dar didesnius praradimus.      Pas vienišą žmogų užeina paslaptingas vyriškis, norįs nusipirkti pupelių. Bet jos dar neišgliaudytos, tad atvykėlis ir šeimininkas susėda jų lukštenti ir prasideda pasakojimas…   Veslavas Mislivskis (Wiesław Myśliwski, g. 1932) yra vienas žymiausių šiuolaikinis lenkų rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Jis yra ir vienintelis du kartus apdovanotas prestižiniu Lenkijoje NIKE literatūriniu prizu 1997 m. – už romaną „Horizontas“ ir 2007 m. – už romaną „Traktatas apie pupelių gliaudymą“. Trumpa ištrauka: Ar meilė reikalauja kartu kentėti? Man svarbu tai, kad jos būtį jutau kaip savo būtį. Klausiate, pone, ką tai reiškia?…

Populiarus prancūzų rašytojas Ph. Bessonas lietuvių skaitytojams jau pažįstamas iš romanų „Jo brolis“, „Vaikinas iš Italijos“ ir „Trapios dienos“. Ph. Bessono romanai „Jo brolis“ bei „Trapios dienos“ yra ekranizuoti. P. Chéreau filmas „Jo brolis“ 2003 m. Berlyno kino festivalyje apdovanotas Sidabriniu lokiu. 2005-aisiais metais Ph. Bessonas lankėsi Lietuvoje.„Rudenėjant“ – trečioji jo knyga. Autorius sako, jog ją sukurti jį paskatino Edwardo Hopperio paveikslas, kurį keletą kartų matė Čikagoje, o paskui įsigijo reprodukciją. Žiūrėdamas į moterį raudona suknele, sėdinčią kavinėje su trim vyrais, jis pajuto nenugalimą norą papasakoti tos moters ir trijų vyrų istoriją. Gal todėl, kad autorius buvo įkvėptas paveikslo, romanas labai tapybiškas. Rodos, čiuopte apčiuopi tą mirusio sezono sunkumą, herojų…

Iš Tasmanijos užkampio į rafinuotojo Sidnėjaus gatves seserys Belarenė ir Serandipitė nuėjo ilgą kelią. Tarptautinių skrydžių palydovėms visas pasaulis buvo po kojomis… kol… Sera įsimylėjo, pasirinko ramų šeimos gyvenimą ir, persekiojama maniakiško nepasitenkinimo savo išvaizda, iš paskutiniųjų stengiasi palaikyti tobulumo iliuziją.  O tuo metu Bela tiesiog nori pabėgti – nuo atsakomybės globoti mažąją sesutę, nuo sudužusios santuokos liūdesio ir praeities prisiminimų.Seserų susitikimai su draugais mezgimo klube – lyg terapija. Ten daug kalbų ir ne tiek daug mezgimo – bet kitaip ir būti negali. Lengvabūdės Melorės laukia skaudus smūgis, o vieniša mama Šantrėja blaškosi tarp darbo ir motinystės. Našlaujantis vienišas tėtis Semas baidosi pasimatymų, o įsitempusi Seros kaimynė Žaklina turi mažytę…

Tikros istorijos tęsinys…Idealus Jurgos gyvenimas subyra į šipulius, kai ji užtinka savo draugą lovoje su kita. Tiek Jurga, tiek antroji moteris nežino, kad jau keletą metų draugauja su tuo pačiu vyru. Po šio įvykio moterys pasielgia neįprastai – norėdamos išsiaiškinti tiesą jos kartu pradeda rašyti blogą (tinklaraštį) ir atskleidžia intymiausias savo gyvenimo detales. Pamažu pradeda aiškėti melo voratinklis, kuriame abi ilgai gyveno. Jurgos istorijos vingius bloge nekantriai sekė tūkstančiai lietuvių, o pati istorija galiausiai virto knyga.Išsiskyrusi su draugu ir nustojusi sau meluoti Jurga turi pradėti gyvenimą iš naujo, keisdamasi pati, atsisakydama savo proto programų, kurios pritraukdavo ne tuos vyrus, griovė santykius ir sveikatą, neleido mėgautis gyvenimu, susikurti savo laimės židinį.…

2001-ųjų vasara. Po ilgesnės pertraukos Robertas Šimeris, brandus penkiasdešimtmetis, vėl sugrįžta į savo gimtąjį Miuncheną. Jį pakvietė sena bičiulė Zuzana Timerman. Robertas – rašytojas, scenarijų autorius Holivude; jis jau ilgus metus gyvena Amerikoje. Sugrįžimas į Miuncheną prikelia vaikystės ir jaunystės prisiminimus. Prisiminimus apie nuopolį ir išdavystę. Apie jo gyvenimo moteris, visų pirma, apie Uną ir buvusią žmoną Karolą, kurios veidą jis tebelygina su kitų moterų. Robertas Šimeris – suglumęs vyriškis, egzistuojantis ties žmogiškosios būties riba. Zuzanos pakvietimą į Miuncheną jis suvokia kaip išsigelbėjimą, nors tas kvietimas susijęs su keista ir gana rizikinga užduotimi.: jis turi surasti tuos, kurių galbūt jau nebėra gyvų. Pamažu ir beveik abejingai jis vis giliau pasineria į…

Malala Jusafzai patraukė žiniasklaidos dėmesį būdama vienuolikos, kai ėmė rašyti BBC urdu kalba apie gyvenimą prasidėjus Talibano režimui. Prisidengusi Gulos Makai slapyvardžiu, ji dažnai kalbėdavo apie šeimos kovą už mergaičių išsilavinimą savo bendruomenėje.2012 metų spalį Talibanas pasikėsino į Malalą. Grįžtant autobusu iš mokyklos mergaitei į galvą pataikė kulka. Malala per stebuklą liko gyva ir tęsia kovą už mokslą.Esu iš šalies, sukurtos vidurnaktį. Kai vos nenumiriau, buvo ką tik po vidurdienio. „Aš esu Malala“ – įstabus pasakojimas apie šeimą, kurią iš gimtos šalies išvijo terorizmas, apie kovą už mergaičių teisę į mokslą, apie tėvą, kuris pats būdamas mokyklos savininkas, palaikė ir ragino dukterį rašyti ir lankyti mokyklą, ir apie drąsius tėvus, kurie…

Asmeninė patirtis – monumentalus japonų prozininko, Nobelio premijos laureato Kenzaburo Oe romanas, pasakojantis apie jauno žmogaus širdyje vykstančią svajonės ir pareigos kovą. Paukštis Berdas sužino, kad jo vaikas gimė su galvos defektu. Svajojęs apie avantiūristinę kelionę į Afriką, dabar jis atsiduria siaubo gniaužtuose. Prasideda ištvirkavimo ir nevilties dienos. Kūdikio mirties troškimas ir seksualiniai nuotykiai… Ar šiandienos žmogui, stovinčiam ties pamišimo bedugne, dar yra vilties sugrįžti į gyvenimą? Perėjęs pragaro ratus, jaunas vyras prisiima jam skirtą likimą. Romaną K. Oe parašė 1964 metais, kovodamas su savo paties išgyvenimais gimus protinei negaliai pasmerktam sūnui, kurio globai jis atsidėjo ir kuris vėliau tapo daugelio jo kūrinių veikėju.Prekinis ženklas: Charibdė