Tai keista, nerimą kelianti knyga, kuri kartu groteskiška, lyriška, jaudinanti, juodai komiška. Skaitydami šią knygą gyvename autoriaus įžvalgiai pašiepiamų ekscentrikų šeimoje, stebime Tomo hormonų audrą ir drauge su juo drebiname kelius, matydami mylimąją Greisę.Berniukas Tomas – tarytum didvyris, norintis prisikasti iki tų tiesų, kurias jo šeima nuleido į unitazą, ir išsigelbėti nuo smaugiančio gyvenimo vargo. Prekinis ženklas: Vento media

„Nieko – tai intriguojantis, spalvingas pasakojimas apie žmones, išgyvenančius santvarkų pasikeitimo lūžį. Apie begalinio entuziazmo ir susižavėjimo metą, viltį, kad tapę laisvi įgysime naujų, neribotų galimybių ir perspektyvų, tapsime taurūs, geri, žavūs. Ir apie tai, kaip atsitrenkus į realią tikrovę, susižavėjimą ir entuziazmą keičia vis didesnis nusivylimas ir suvokimas, kad laisvė turi įvairių pavidalų, kai visa, net ir meilė, tapo perkama ir parduodama.“ (D. Bieńkowski) Romane aprašyti 1990-ieji metai, kai Lenkija springdama žavėjosi užplūdusiomis naujovėmis. Daugialypio siužeto romane veikia grupelė žmonių, atstovaujančių tam tikram požiūriui, kartai bei socialinei grupei. Tai sėkmingai statančio savo imperiją greito maisto tinklo, vadinamo „Pozityvu“, darbuotojai ir uždaro sostinės kultūrininkų klubo nariai. Autorius tapo to laikotarpio…

Nevienareikšmis požiūris į teisingumą, tiesos prigimtį, o svarbiausia – į gyvus jausmusLulu ir Merės vaikystė niekada nebuvo ideali, tačiau dešimtojo Lulu gimtadienio išvakarėse tėvas įstūmė dukteris į tikrą košmarą. Visuomet troškęs egocentrikės mergaičių motinos meilės, jų gyvenimą jis pavertė pragaru.Motina perspėjo Lulu neatidaryti tėvui durų, bet tąsyk jis įsiveržia vidun. Neiškentusi tėvų kivirčo Lulu išlėkė kviesti pagalbos, tačiau tragedijai užkirsti kelio nesuspėjo…Mirus motinai, o tėvui sėdus į kalėjimą, Lulu su Mere liko visiškos našlaitės. Jiedvi suprato, kad niekur ir niekada nebegalės jaustis savos ir kad teturi tiktai viena kitą.Trisdešimt metų abi seserys mėgina suvokti, kas joms nutiko. Kalėjime sėdintis tėvas nelyginant kokia pamėklė nuodija Lulu ir Merės gyvenimus, paveikdamas kiekvieną…

Maksui buvo skirta tipiško nepritapėlio ir nevykėlio dalia. Tačiau netikėtai jam pavyko atsidurti kitame ir kitokiame pasaulyje, esančiame „anapus“ realybės. Stebuklingame ir žaviame Echo mieste vyksta nuolatinė gėrio ir blogio kova, netrūksta kraupių nutikimų, tačiau čia atsiskleidžia nepaprastos Makso galios, čia jis sutinka tokiomis pat galiomis apdovanotų žmonių ir pasijunta  esąs namie.Makso nuotykiai Echo labirintuose patiks tiems, kieno fantazija dar sparnuota, humoro jausmas jau išlavėjęs, o širdis nuo gimimo atvira stebuklams.Makso Frajaus knygos per trumpą laiką tapo bestseleriais Rusijoje.Prekinis ženklas: Nieko rimto

Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos – daugiasluoksnis Igorio Argamanteʼėsromanas apie Vilniaus getą. Jis paremtas autoriaus biografiniais faktais, įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga ir sava vaizduote. Pirmoje romano dalyje pasakojama apie vilniečio berniuko Igorio draugystę su bendraamžiu Čekijos žydu Hansiu, kuris su šeima rado prieglobstį Lietuvoje. Deja, neilgam… Į Vilnių netrukus įžygiuoja vokiečiai ir įkuria getą. Romanas ir skirtas šiam berniukui. Romane į geto kasdienybę žvelgiama giedru vaiko žvilgsniu, todėl visi siaubingi įvykiai išgyvenami kitaip: smalsiai, naiviai, žaismingai. Antroje dalyje pasakojamos su Vilniaus getu susijusios istorijos iš kitų romano veikėjų perspektyvos. Tai žydas vagis Avidanas, kuris išdavė savo tautiečius, Vilniaus geto kovotojas Raulis, Vilniaus geto žydų policijos viršininkas Jokūbas Gensas,…

Mėlynių pyrago receptasSudedamosios dalys:Volkeris Buchananas, Eliza ir jos dukrelė, kiaura automobilio padanga, šaldytos mėlynės.Paruošimas:Buvęs jūrų pėstininkas Volkeris Buchananas padeda Elizai pakeisti kiaurą automobilio padangą,bet tai juk tik paslauga kaimynei. O Eliza iškepa jam mėlynių pyragą, nes kažkaip reikia atsidėkoti… Kitokių paskatų nė būti negali – abu jau seniai išsižadėję romantiškų santykių.Elizai svarbiausia, kad niekas neįskaudintų dukrelės, todėl yra pasiryžusi atsikratyti savo keisto polinkio į pavojingus vyrus… Ir Volkeris šventai tiki, kad jaukus šeimos židinys – ne jam. Užtenka pažvelgti į savo išprotėjusią šeimynėlę, ir abejonės dingsta.Glajus:Visa tai tiesa, tik kaip pažaboti ugnį, kuri įsiplieskia kaskart jiedviem susitikus?Recepto energinė vertė:Gera nuotaika ir tiesiausias kelias į vyro širdį.Prekinis ženklas: Svajonių knygos

Atšiauraus islandiško peizažo fone rutuliojasi trijų asmenų, kurių likimai keistai persipynę, gyvenimo istorija. Romanas parašytas XIX a. romantizmo literatūros dvasia, nors jam netrūksta ir šmaikštumo. Jame gausu mitologinių ir biblinių motyvų, per kuriuos atsiskleidžia daugybė senajai ir naujajai islandiškai literatūrinei tradicijai būdingų klodų.Prekinis ženklas: Apostrofa

Marcelo Birmajer (Marselas Birmacheris) gimė 1966 metais Buenos Airėse. Be daugybės romanų, yra parašęs ir kino scenarijų, iš kurių vienas laimėjo Naujojo Lotynų Amerikos kino festivalio Havanoje prizą ir „Sidabrinį lokį“ Berlyno festivalyje. Argentinos kino akademija rašytoją atrinko atstovauti šaliai „Oskarų“ teikimo ceremonijoje. Birmajeris – vienas iš tvirčiausias pozicijas užimančių savo šalies jaunimo literatūros kūrėjų, jo stilius prilyginamas Woody Alleno, Adolfo Bioy Casareso ar Davido Mameto rašymo manierai. Birmajerio knygos išverstos į vokiečių, italų, olandų, portugalų, prancūzų, hebrajų, korėjiečių ir rumunų kalbas. Romanas „Vienos moters istorija“ gimė kaip kino juostos scenarijus. Pagrindinei romano veikėjai Izabelei Masalvi netrukus sukaks keturiasdešimt. Per vieną buvusių bendraklasių susitikimą ji vėl susiduria su Eugenijum Turaciu…