Bene garsiausio švedų rašytojo Augusto Strindbergo (1849-1912) romanas „Pamišėlio išpažintis“ – tai vienas nuostabiausių meilės romanų pasaulinėje literatūroje – rimtas, santūrus ir daugiasluoksnis. Pagrindinio veikėjo Akselio, ieškančio išeities iš idėjinės krizės, meilė ištekėjusiai aukštuomenės moteriai Marijai – tai džiaugsmas ir laimė, kančia ir pažeminimas, tarpais stumiantys į beprotybęPrekinis ženklas: Vaga

  Kodėl negalima pačiam pasirinkti, ką pamiršti… …O ką prisiminti?   Daug ką Zojė norėtų užmiršti. Pavyzdžiui, tai, kad jos tėtis įtaisė vaiką savo dvidešimt ketverių metų meilužei. Kad mamos psichika palūžo, ir visas miestas gali apie tai sužinoti. Taip pat norėtų pamiršti, kad gražuolis blogiukas Dagas kankina ją mokykloje. Zojei atrodo, kad visas gyvenimas darosi beviltiškai sujauktas, ir visas bėdas ji stengiasi atremti pasitelkusi vienintelius jai žinomus ginklus – kruopštumą ir pareigingumą; ji stengiasi būti tobula dukra, tobula moksleivė ir tobula mokyklos futbolo žvaigždės Brendono mergina. Bet Zojė pakliūva į avariją, o kitą dieną visiškai nieko nebeatsimena – visa praėjusi naktis ištrinta iš atminties. Ar ji važinėjosi kartu su…

Rhea Galanaki, viena garsiausių šiuolaikinių graikų romanų kūrėjų, gimė Kretoje 1947 metais, studijavo istoriją ir archeologiją Atėnų universitete. Dabar gyvena Graikijoje, Patrų mieste. Rhea Galanaki parašė keletą poezijos, literatūros kritikos knygų, keturis istorinius romanus. „Elenė, arba Niekas“ – garsiausias autorės romanas, pasakojantis apie pirmosios graikų moters tapytojos Elenės Altamuros-Bukuros gyvenimą. Kad XIX a. viduryje galėtų studijuoti tapybą Italijoje, Elenė turėjo vienintelį kelią – persirengti vyru. Tai padėjo jai sėkmingai studijuoti kartu su vyrais, tačiau kiti jos gyvenimo etapai, deja, nebuvo sėkmingi. Gyvenimą ji baigė viena, užsidariusi nuo pasaulio gimtuosiuose savo namuose, Specų saloje. Romane persipina mokslo šviesa ir magija, logika ir beprotybė, nekaltybė ir kaltė, išsiskyrimas ir susitaikymas, kūryba ir…

 „Vienintelis dalykas, ko mano mama niekada nesužinojo ir tikrai būtų pasmerkusi, – aš stebėjau Garetus. Nuolat.“Garetų šeima – tikra Ridų priešingybė. Triukšminga, gausi, netvarkinga ir miela. Iš savo pedantiškai tvarkingų, bet šaltų namų slapta stebėdama kaimynų gyvenimą, septyniolikmetė Samanta Rid  suvokia  norinti būti viena jų. Kai Džeisas Garetas netikėtai užtinka Samantą ant stogo, gyvenimas pasikeičia, atrodo, visam laikui…Tačiau merginos mama – griežtoji senatorė Greisė Rid – netikėtai pakliūva į bėdą, ir Samanta susiduria su rimta dilema: kaip apginti tiesą ir nenuvilti mamos.Tai emocingas pasakojimas apie skirtingose šeimose užaugusių paauglių draugystę, pirmąją  meilę,  su ja susijusius  sunkumus, nesklandumus, nesusipratimus, apie tai, kaip prarandant galima ir atrasti…Huntley Fitzpatrick jau vaikystėje norėjo tapti…

„Suvedžiotojo debiutas“ – jauno prancūzų rašytojo (g. 1974 m.) Nicolas Ray romanas, trečioji jo knyga.Taupūs žodžiai, švelnūs prisilietimai, mažyčiai sąmoningo ir griaunančio iliuzijas gyvenimo paveikslai. Tai tikras jausmų srautas – meilės ir geismo pinklės, gyvenimo nesėkmės, trijų žmonių – tėvo ir dviejų sūnų – likimai: tėvo gyvenimo saulėlydis, vyresniojo brolio Marteno – likimo išvarginto, susidūrusio su ambicijomis ir išsižadėjimais – gyvenimo vingiai, bei romano pasakotojo jaunėlio Henri – paauglio, žengiančio pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą – istorija…Prekinis ženklas: Žara

Prabėgus vieneriems metams nuo motinos savižudybės ir vos vienai dienai po tėvo gyvybę pakirtusio širdies smūgio, dvylikametė Bertą Bovari išsiunčiama gyventi į nustekentą senelės ūkį. Gražioje Prancūzijos kaimo gamtoje Berta pozuoja dailininkui Žanui Fransua Milė, tačiau likimas jai turi paruošęs daugiau staigmenų. Bertos ryžtas pakilti aukščiau skandalingos motinos preities veda ją sudėtingais gyvenimo vingiais per pavojus medvilnės fabrike Lilio miestelyje, pro Ruano vienuolyną į turtingą ir prabanga spindintį devyniolikto amžiaus Paryžių.Dirbdama garsaus prancūzų dizainerio Čarlzo Frederiko Vorto padėjėja, Berta įsitraukia į aukštuomenės gyvenimą. Kurdama sukneles, mergina sulaukia vis didesnio pripažinimo, tačiau labiausiai trokšta ir siekia vieno dalyko: meilės žmogaus, kuriam ir ji galėtų dovanoti savo meilę.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

Aš renku žodžius. Laikau juos dėžutėje savo galvoje……Norėčiau laikyti tikroje dėžutėje – gražioje, galbūt batų dėžėje, papuoštoje gėlėtu vyniojamuoju popieriumi. Rašyčiau žodžius ant popieriaus skiautelių ir dėčiau į dėžutę. Kada tik panorėjusi atsidaryčiau dėžutę, imčiau popierines skiauteles, skaityčiau ir jausčiau žodžius – visus iš karto. O paskui dėžutę paslėpčiau. Tačiau žodžiams saugiau mano galvoje. Jis negali iš čia jų paimti.Dešimtmetė Keilė Ren nekalba. Nuo tada, kai narkomanė mama išėjo ir paliko ją atokioje trobelėje, apsuptoje aukštų sekvojų, gyventi su žmogumi, pavojingu kaip pats blogis. Tyloje, vieninteliame prieglobstyje, Keilė renka žodžius, kurių galbūt niekada neištars, iš vienintelio likusio motiną primenančio daikto – žodyno.Sjera Don – vieniša trisdešimt ketverių metų menininkė. Ji…

Tai ketvirtasis rašytojo Yasmina Khadra romanas lietuvių kalba. Romane pasakojama Alžyro istorija nuo 1930 m. iki mūsų dienų. Tai įvykių ir permainų kupinas Alžyro laikotarpis: Antrasis pasaulinis karas Europoje, sukrėtęs ir Šiaurės Afriką, arabų tautinis judėjimas, kova už nepriklausomybę, dekolonizacija… Į šį įvykių sūkurį, į didžiosios istorijos verpetus autorius įmeta mažę berniuką Junį. Žemes praradęs Junio tėvas su šeima atvyksta į Oraną ieškoti darbo. Tačiau prasigyventi nepavyksta. Tėvas atiduoda sūnų auginti pasiturimai gyvenančiai bevaikei brolio šeimai, kuri gali suteikti berniukui kitokį gyvenimą. Šioje arabo musulmono ir prancūzės krikščionės šeimoje Junis tampa Žonu, įgyja išsilavinimą, įsilieja į „pieds-noirs“ (taip vadinti prancūzai, gyvenę Alžyre) bendruomenę. Tačiau ramią gyvenimo tėkmę suardo šalyje įsiplieskęs…

Argentinos rašytojo R. Gviraldeso (1886-1927) romanas „Donas Segundas Sombra“ – vienas žymiausių XX a. Lotynų Amerikos rašytojų kūrinių. Autorius jauno našlaičio lūpomis pasakoja nuostabią istoriją apie gaučus – galvijų piemenis, apie klajoklišką jų gyvenimą paslaptingose bekraštėse pampose, piešia psichologinį, kiek supoetintą gaučo paveikslą. Anot kritikų, tai tobuliausias kreolų tradicijų romanas, prieš kurį net Ch. L. Borchesas sudėjo ginklus.Knyga pirmą kartą išleista 1926 m., bet ligi šiol yra viena mėgstamiausių Lotynų Amerikoje. Ir ne tik. Ji išversta į daugelį kalbų, nuolat perleidžiama, pagal ją 1969 m. buvo sukurtas filmas. Romanas pelnė Argentinos nacionalinę literatūros premiją. O jo autorius ilsisi gimtinės kapinėse greta pagrindinio veikėjo prototipo Segundo Ramireso, kuris dirbo jo tėvo…