Serijos „Tatjana Sergejeva. Detektyvė, kuri norėjo sulieknėti“ pirmoji knyga. Senoji Agata Kristi lai pailsi! Gyvenimas kartais sukuria detektyvų, kokių nesumąstytų net patys geriausi rašytojai! Tatjaną Sergejevą vienu metu užgriuvo nelaimių lavina. Netikėtai mirė vyras, ji neteko darbo, sudegė butas, piniginėje liko vos šimtas rublių. Atrodytų, blogiau būti jau negali! Ką daryti vargšei kompleksuotai storulei? Iš nevilties ji įsidarbina privataus detektyvo padėjėja pas miklų senuką Gri. Didvyriškai iškentusi keletą pasikėsinimų į gyvybę ir sveikatą, Tatjana supranta, kad juodasis gyvenimo tarpsnis baigėsi, o senukas dar ohoho koks!!!Prekinis ženklas: Mileda
Krachas
Kur bėgtum, jei tavasis pasaulis imtų byrėti?Sukaupusios milžinišką kapitalą ir juo manipuliuodamos pasaulinėse akcijų rinkose, kovodamos tarp savęs dėl įtakos zonų, finansinės grupuotės sukelia ekonominę krizę, kurios padariniai gula ant eilinių piliečių pečių. Dar vienas žingsnis, ir pasaulį ištiks visiška ekonominė katastrofa.Samuelis Spendlovas žaidžia pavojingą žaidimą. Slapta dirbdamas žiniasklaidos magnatui Viljamui Bartonui, jis privalo rinkti informaciją apie žmogų, kartą stojusį skersai kelio, – paslaptingą maklerį Kaną, – kad Bartonas galėtų šiam atkeršyti.Paryžiaus biržoje, į kurią Samuelis patenka vykdyti užduoties, atmosfera nepaprastai įkaitusi; iš pradžių toks darbas jam kelia įtarimų, bet vėliau pradeda patikti. Kurį laiką viskas klostosi pagal planą. Vis dėlto painiame tarptautinių finansų pasaulyje niekada ir niekuo negalima pasitikėti. Kai dingsta…
Ne drakonų metas
Yra pasauliai, kur saulė žalia, o smėlis juodas. Yra – kur kalnai iš skambančio krištolo, o upės plukdo tyro aukso vandenį. Yra tokie, kur sniegas kraujo spalvos, o kraujas – baltas kaip sniegas. Yra pasauliai, kur pilys nenoriai užleidžia vietą milžiniškiems daugiaaukščiams, o yra ir tokie, kur daugiaaukščiai jau seniai pamiršti, o ant jų griuvesių kyla naujų pilių sienos. Yra pasauliai, kur saulė geltona kaip drakono vyzdys, žolė žalia, o vanduo skaidrus. Tenai į žydrą dangų kyla akmeninės pilys bei betoniniai statiniai, ten paukščiai veržiasi aukštyn, o žmonės šypsosi vieni kitiems.Išmušė lemties valanda ir Vidurio Pasaulis pašaukė žmogų iš Išvirkščio Pasaulio. Mirtinose grumtynėse su Keturių Stichijų burtininkais, jis privalo užvaldyti…
Tylos minutė
Jautriai pasakojama istorija prasideda anglų kalbos mokytojos panelės Stelos Peterzen atminimui skirta ceremonija. Ši scena kaitaliojasi su aštuoniolikmečio Kristiano prisiminimais apie vasaros meilės romaną su savo mokytoja. Mokykloje jie neišduoda savo jausmo, bet per atostogas slapčiomis susitikinėja. Tragedija įvyksta, kai Stela su draugais plaukia aplink Danijos salas. Jiems grįžtant namo, kyla audra. Kristiano akyse jo mylimoji išbloškiama iš jachtos. Ji mirtinai susižeidžia.Lencas buvo parašęs dvidešimt ar trisdešimt puslapių „Tylos minutės“, kai mirė jo žmona. Apimtas sielvarto liovėsi rašęs. Atrodė, kad taip niekada ir nebaigs knygos. Tačiau po kurio laiko pajuto, kad vėl grįžo jėgos kurti. Taip gimė ši švelni apysaka.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Perigoro piršlys
Amur-siur-Belo kaimo kirpėjas Gijomas Ladusetas priverstas mesti savo verslą, nes senstantys klientai pradeda plikti. Jis mato, kad sunkiu, nesugyvenamu charakteriu garsiems kaimiečiams labai trūksta meilės, tad žmogus nusprendžia tapti piršliu. ”Niekas nepuola į kito glėbį stačia galva. Meilė – tarsi geras troškinys, jai reikia laiko ir pasiryžimo,” – svarsto Gijomas. Tačiau kaip piršliui įžiebti meilės liepsneles, jei jo paties širdį slegia rūpesčiai.Prekinis ženklas: Jotema
Erdvėvaikšta
Neabejotina, kad ne itin tolimoje ateityje užterštas oras, radioaktyvios atliekos, prastas geriamasis vanduo ir kiti veiksniai sukels keisčiausias genetines mutacijas. Tikėtina, jog viena iš mutacijų bus galimybė regėti tarpmatmeninius žiedus,plūduriuojančius Žemės atmosferoje…Darilė yra įkalinta specialioje įstaigoje, skirtoje mutuoliams, ir netikėtai supranta, kad jei tinkamu laiku šoksi į tam tikros spalvos žiedą, tai atsidursi kitame matmenyje, kitoje planetoje, kitokios formos kūne. Žodžiu, tapsi erdvėvaikšta. Tačiau Darilę visuose matmenyse, visuose pasauliuose persekioja ginkluoti tipai ir nori arba nužudyti ją, ar bent išgrūsti atgal į Žemę. Yra kažkokia paslaptis, kažkokia afera, kurią demaskuoti gali tik pati Darilė… Prekinis ženklas: Eridanas
Mefisto klubas
Ar žiūrint kam nors į akis tikrai galima pamatyti blogį?Kalėdos atneša į Bostoną ne džiaugsmą, o siaubą. Jų išvakarėse Bostono teismo medicinos ekspertė Mora Ailz ir detektyvė Džeinė Ricoli iškviečiamos į aplūžusį namą, kuriame buvo žiauriai nužudyta moteris. Ant sienos veidrodiniu būdu krauju lotyniškai užrašyta: „Aš nusidėjau.“Antros moters kūnas randamas ant Biken Hilo kalvos, prie pat Mefisto klubo vadovo namų. Tai slapta draugija, savo gyvenimą paskyrusi blogiui tyrinėti. Ant durų vėl išbraižyti senoviniai simboliai.Su tokiu šiurpinančiu siaubu Bostono policijos departamentui dar neteko susidurti. Ir vienintelis Moros Ailz kelias jį įveikti – kreiptis į žmones, kurie sakosi nusimaną apie patį šėtoną.Prekinis ženklas: Jotema
Tos valandos
Michaelis Cunninghamas (g. 1952) laikomas vienu talentingiausių savo kartos rašytojų. 1998 m. rašytojas išleido brandžiausią savo knygą „Tos valandos“, už kurią jam buvo skirta Pulitzerio premija. Pagal šį romaną 2002 m. pastatytas filmas „Valandos“ pelnė „Oskaro“ apdovanojimą.Romane M. Cunninghamas, išradingai panaudodamas Virdžinijos Vulf gyvenimo ir kūrybos motyvus, pasakoja šiuolaikinių žmonių, draskomų prieštaringų meilės, vilties ir ilgesio jausmų, istorijas. Kodėl tokiai talentingai, taip giliai jaučiančiai ir sielvartą, ir džiaugsmą ir svajojančiai būti kur nors kitur moteriai reikia dirbti paprastus ir iš esmės kvailus darbus? Iš kur tas graužiantis nepasitenkinimas savimi, vyru, šeima? Iš kur tas noras pabėgti, nors valandėlei, nuo visko?Visų mūsų gyvenime yra tik viena paguoda: viena kita valanda, kai…
Sevastopolio rožė
1854 metai. Užsitęsus Krymo karui, Roza Bar – jauna, valinga ir graži mergina – nusprendžia keliauti į mūšio laukus, pasiryžusi išgelbėti kuo daugiau sužeistųjų. Marielai Lingvud, Rozos pusseserei, šis karas apsiriboja iškarpų albumu, Londono siuvimo būreliu ir laiškais, gaunamais iš sužadėtinio Henrio, žinomo chirurgo, kuris irgi pakliūva į Krymą kaip savanoris gydytojas. Bet kai Henris sunkiai suserga, o Roza liaujasi rašiusi, negailestingas karo sukūrys netikėtai įsuka ir Marielą. Sekdama impulsyvios pusseserės pėdsakais Mariela iškeičia santūrią Viktorijos laikų Londono atmosferą į nusiaubtą Krymo kraštovaizdį. Išdrįsusi pasinerti į patį tamsiausią karo verpetą, mergina pajunta, kaip ima eižėti įprastas jos pasaulis ir kiek mažai ji išmano apie gebėjimą saugoti paslaptis, ištikimybę bei meilę.Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Inesė
Inesė Suares – jauna kukli ispanė, Estremadūros siuvėja, atvykusi į Naująjį Pasaulį ieškoti sutuoktinio, kuris svajodamas apie garbę nusidangino anapus Atlanto. Ji taip pat nori patirti nuotykių, bet už tai yra smerkiama kitų moterų – tokia jau ta XVI amžiaus visuomenė. Amerikoje Inesė neranda savo vyro, bet sutinka aistringą meilę – Pedrą de Valdiviją, Fransisko Pisaro feldmaršalą. Su juo Inesė leidžiasi į rizikingą žygį, kurio tikslas – užkariauti Čilę ir įkurti Čilės karalystę.Šiame romane karšta meilė kaitaliojasi su tos epochos šiurkštumu, smurtu ir žiaurumais, kurių nevalia pamiršti. Isabelės Allendės plunksna įrodo, jog tikrovė gali būti tokia pat patraukli ir dar labiau stulbinanti nei sumaniausios fantazijos.Isabel Allende knygos:„Afroditė“ („Alma littera“, 1999…