– Tebūnie tavo dukra Terhen – ūkana. Tesaugo rūkais savo giminę nuo pavydžių akių ir piktos valios. Paduokite kūdikį motinai.Kaari Utrio (Kari Utrio; g. 1942 m.) – suomių rašytoja, istorikė, filosofė, populiarių romanų ir mokslinių studijų autorė. Lietuvių kalba 1998 m. išleista jos knyga „Ievos dukterys“ pristatė K. Utrio kaip mokslininkę, aistringai ir argumentuotai dėstančią savo teiginius. Istoriniai rašytojos romanai pirmauja geriausiai perkamų Suomijos knygų sąrašuose, jie verčiami į daugelį Europos kalbų. „Varinis paukštis“ – įtraukianti, spalvinga ir nepamirštama kelionė per rūsčią vienuoliktojo amžiaus Europą. Mažoji Terhen gimė ne pačiais geriausiais laikais: nors ji nepaprasta, moka sukelti vėją ir miglą, nors ji ir iš turtingos giminės, tačiau tėvai ją be didelio…

E.Jong romanas „Skrydžio baimė“ pirmą kartą išėjo 1973 m. ir Amerikoje sukėlė tikrą sensaciją. Knygoje atskleidžiama novatoriška Izadoros Ving istorija apie jos laisvo skrydžio troškimą. Autorė kurstė svajones, kėlė ginčus ir net įvedė naują posakį į anglų kalbą. Šiandien, praėjus daugiau nei trisdešimt metų, revoliucingasis romanas, pasakojantis apie savęs ieškojimą, išsilaisvinimą ir moters brendimą, tebėra toks pat aktualus.Prekinis ženklas: Versus aureus

Žoslina nuo jaunystės svajojo tapti garsia drabužių dizainere, tačiau dirba nuosavoje siuvimo reikmenų parduotuvėje. Ji žavisi dailiomis kūno formomis, bet pati toli gražu negali jomis pasigirti. Moteris mėgsta skaityti knygas ir rašo tinklaraštį rankdarbių mėgėjoms apie nėrinius bei mezginius. Žoslina laukė išsvajoto princo, o gavo įprastą šeimos gyvenimą, kuriuo lyg ir negali skųstis… Tačiau vieną dieną, įkalbėta savo draugių kirpėjų, ji nusiperka loterijos bilietą ir netikėtai išlošia daugiau kaip aštuoniolika milijonų eurų. Ar tikrai tądien Žoslina gauna laimingo gyvenimo pažadą?Mano norų sąrašas (2012) prancūzų rašytojui Grégoire’ui Delacourt’ui atnešė tarptautinę šlovę. Romano vertimo teisės jau parduotos daugiau nei dvidešimčiai šalių. Už debiutinį romaną Šeimos rašytojas (2011) autorius buvo apdovanotas net penkiomis Prancūzijos literatūros premijomis.…

„Užnuodyti žodžiai“ – detektyvinė istorija nenumaldomai tiksint laikui. Jos veikėjai – trys žmonės, artimi Barbarai Molinai, mįslingai dingusiai, kai jai buvo penkiolika metų. Naujai aptikti pėdsakai galiausiai praskleis ketverius metus neįmintos paslapties šydą. Kartais tiesa slypi tamsoje ir įžvelgti ją galima tik atvėrus langą.„Aš belangiame penkiolikos kvadratinių metrų rūsyje, akliname ir išmuštame garsą sugeriančia kamščiamedžio žieve, ten, kur nuolatos būna penkiolikos laipsnių temperatūra. Galbūt čia būtų idealu laikyti vyną, bet dabar jis virto mano kapu. Šalia nėra kaimynų. Aš dingau be liudininkų, be pėdsakų. Prasmegau skradžiai žemę ir niekas nežino, kad esu gyva.“Devyniolikmetė Barbara dingo prieš ketverius metus. Ji pagrobta, tačiau nepraranda vilties ištrūkti į laisvę ir vėl pamatyti saulę. Kelis kartus…

Iš tikrųjų čia pasakojama apie du personažus, kurie susitinka tris kartus, bet kiekvienas kartas yra vienintelis, pirmas ir paskutinis. Tai jie gali padaryti, nes gyvena neįprastame Laike, kurio mes bergždžiai ieškotume kasdienėje patirtyje.Alessandro Baricco (Alesandras Barikas, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. “Triskart aušroje ” – vienuoliktoji jo knyga.Šis trumpas ir keistas romanas tam tikra prasme – poetiškojo pasakojimo apie misterį Gvyną tęsinys.Apie tylų, keistą, švelnų ir nepaprastai įžvalgų žmogų, rašytoją, nusprendusį mesti rašymą, bet taip ir neįstengusį to padaryti. Ir pradėjusį kurti rašytinius žmonių portretus.Kaip įmanoma sukurti žmogaus portretą žodžiais? Apsakyti visai ne jo išorę, ne, – išgirsti istoriją, slypinčią…

Inteligentiškas ir išsimokslinęs jaunas poetas paskelbia karą godumo ir baimės valdomai civilizacijai, kurioje žmonės – tarsi lėlės, už virvelių tampomos pinigų. Jis meta darbą reklamos agentūroje, persikelia į vargingą Londono rajoną ir atsideda poezijai, tačiau netrukus pastebi, kad toks jo maištas absurdiškas ir niekam neįdomus…Garsusis antiutopijų „Gyvulių ūkis“ ir „1984“ autorius, 1936 m. uždirbdavęs vos po 2 svarus per savaitę ir nuolat badaudavęs, sumanė parašyti knygą apie panašų į save menininką, sąmoningai atsisakiusį pinigų, socialinio statuso ir „normalaus gyvenimo“, kurį simbolizuoja kambarinės gėlės aspidistros vazonėlis jaukiame bute. Už romaną „Lapok, aspidistra“ George′as Orwellas gavo 100 svarų atlygį, o to meto kritikai kūrinį pavadino „pačiu pilniausiu komercinės civilizacijos ydų rinkiniu, koks…