Ši knygutė supažindina su prancūzų kalbos pradmenimis mažiausiuosius skaitytojus. Čia pateikiami dažniausiai vartojami žodžiai lietuvių ir prancūzų kalbomis, prancūzų kalbos abėcėlė. Knyga gausiai iliustruota vaizdingomis ir tikroviškomis iliustracijomis.Prekinis ženklas: Margi raštai

Dvikalbiame architektūros istorijos žodyne išsamiai aprašyta ir gausiai iliustruota ilgaamžė pasaulio architektūros istorija nuo seniausių laikų iki XX amžiaus. Leidinys supažindina su įvairių šalių, egzotiškų kultūrų senąja architektūra, jos istorijos laikotarpiais, aprėpiančiais 5000 metų.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Žodyno parengėjas Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centras (LC) įkurtas 1955 metais.LC yra mokslo tyrimų ir studijų institucija, skirta letistikos tyrėnėjimams bei populiarinimui. LC koordinuoja letistines studijas universitete, VDU ir Latvijos baltistų mokslinius ryšius, VDU ir Latvijos aukštųjų mokyklų studentų mainus, kaupia letistinę biblioteką.Kartu su Latvijos aukštosiomis mokyklomis leidžia mokslinį tęstinį leidinį „Acta Baltica”. Nuo pat įsteigimo centrui vadovauja doc. dr Alvydas Butkus.Prekinis ženklas: Aesti

Tai antrasis pataisytas ir papildytas Lietuvių kalbos tarties žodyno leidimas. Žodyno paskirtis – pateikti lietuvių bendrinės kalbos taisyklingos tarties normas, atkreipti dėmesį į pagrindinio žodyno fondo žodžių garsų tarimą, galimus variantus, atskirų žodžių foneminę sudėtį, kirčiavimo ypatybes. Apimtis – apie 28 tūkst. bendrinės kalbos žodžių.  Skiriamas radijo, televizijos, teatrų darbuotojams, mokytojams, mokiniams, lektoriams – visiems, kas turi rūpintis taisyklinga lietuvių kalbos tartimi ir kirčiavimu.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

„Vidiškių šnektos žodynas“ yra išsamusis aiškinamasis vienos rytų aukštaičių širvintiškių šnektos žodynas.Vidiškiai – miestelis Ukmergės rajone, 8 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės. Žodynui medžiaga rinkta iš Vidiškių parapijai priklausančių gyvenviečių.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

9 kalbų žodynas: lietuvių k., anglų k., vokiečių k., prancūzų k., ispanų k., italų k., portugalų k., suomių k., norvegų k. Pirmas tokio pobūdžio leidinys mūsų šalies žodynų leidybos istorijoje. Jis tiks ir lietuviui, keliaujančiam po užsienio šalis, ir dažnam užsieniečiui, besisvečiuojančiam Lietuvoje. Žodyno pirmojoje dalyje pateikiamas lietuviškas žodis ir jo atitikmuo aštuoniomis kalbomis. Antrojoje – kiekvienos užsienio kalbos žodžių vertimai į lietuvių kalbą. Žodyne yra daugiau kaip 6 tūkstančiai žodžių.Prekinis ženklas: Romuna

Žodynėlyje gausu naudingos informacijos apie Turkiją ir jos žmones, kuri padės tinkamai elgtis šioje šalyje ir nepasimesti. Pateikiama trumpa, lengvai suprantama ir išmokstama gramatika, yra svarbiausių temų ir dalykų terminai, svarbūs sakiniai ir reikalingi žodžiai, būtini įvairiose situacijose.Prekinis ženklas: Margi raštai

Antruoju „Dieveniškių šnektos žodyno“ tomu baigiamas ilgametis kolektyvinis Lietuvių kalbos instituto dialektologų darbas.          Pietrytinio lietuvių kalbos ploto pakraščio Dieveniškių (Šalčininkų r.) šnekta, kaip ir dabar už Lietuvos ribų nykstančios ar jau išnykusios Gervėčių, Lazūnų, Pelesos, Zietelos ir kt. šnektos, išsaugojo daug senoviškų gramatikos formų, žodžių, jų reikšmių. Tačiau jos raidą lėmė ir gana ilgą laiką vykę tiesioginiai, dažnai priverstiniai kontaktai su slavų – gudų, lenkų, rusų – kalbomis. Senųjų šnektos ypatybių nykimą ir naujųjų atsiradimą pastaruoju metu vis labiau skatina bendrinė lietuvių kalba.        „Dieveniškių šnektos žodynas“ – nedidelės lietuvių kalbos ploto dalies, bet labai svarbių lietuvių kalbos mokslui, etninės kultūros istorijai duomenų sankaupa. Žodynas rodo ne tik Dieveniškių apylinkėse vartojamą…

Lietuvos teatro dailės žodynas – pirmasis išsamus enciklopedinis leidinys apie Lietuvos scenografiją. Žodynas skirtas prieš 80 metų, 1933-aisiais, surengtai pirmosios scenografijos parodai paminėti. Toji paroda pažymėjo bendrą visų scenografų sprendimą išsaugoti teatre dirbančio dailininko individualybę, kūrybinį savarankiškumą, kelti teatro dailei rūpimus klausimus parodant jos kaitą ir naujoves. Žodynas susideda iš dviejų skyrių – teatro dailės terminų ir dailininkų kūrybinių biografijų. Į terminų skyrių įtraukti visų teatro sričių scenografijos tipai, meninės priemonės ir technikos, stiliai ir kryptys. Terminai apibrėžiami pateikiant ne tik konkrečią jų reikšmę, bet trumpai pristatoma ir meno objekto ar reiškinio istorija, jo ypatumai. Biografijų skyriuje pateikti duomenys apie scenografijos tyrinėtojus, scenografijos srityje dirbusius įvairių meno sričių dailininkus nuo…

Žodyną sudaro apie 12000 vietovardžių: gyvenamųjų vietų vardų (Lietuvos Respublikos, lietuvių etninių žemių, lietuvių tremties vietų, istorinių baltų žemių ir Lietuvos etnografinių sričių, taip pat oficialiųjų (rusiškųjų) Karaliaučiaus krašto vietų vardų, reikalingų tarpvalstybiniam benrdavymui, su nuorodomis į lietuviškus vardus), Lietuvos ir lietuvių etninių žemių vandenvardžių, miškų, pelkių ir durpynų, salų ir kyšulių, kapinynų ir pilkapynų, orografinių vardų (aukštumų ir žemumų, pakilumų ir dubumų, kalnų ir piliakalnių ir kt. žemės paviršiaus elementų vardų). Kaip priedas prie žodyno pridedami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinti valstybių ir valstybių sostinių vardai.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras