Sakoma, kad jei Eduardas Volteris net nebūtų palikęs jokių mokslo darbų, jei ištisus trisdešimt metų Peterburgo universitete nebūtų skaitęs paskaitų apie lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, o tik rėmęs ir užtaręs daugelį lietuvių studentų kartų, vis vien jis būtų likęs lietuvių kultūros istorijoje kaip nepaprastai šviesi ir kilni asmenybė. Be abejo, kartu su žmona Aleksandra. Vienas iš gausaus globotinių būrio pelnė ypatingą Volterių prielankumą ir netgi buvo priimtas į šeimą. Tai Augustinas Voldemaras, 1900 m. atvykęs į Peterburgą kupinas ryžto siekti mokslo aukštumų. Pluoštas A. Voldemaro laiškų A. Volterienei 1902–1919 m. geriausiai liudija, jog Volterių namai jam buvo tapę pačiu tikruoju ramybės užutėkiu, kuriame jautėsi netgi jaukiau kaip tėvų namuose. Be kita ko, tai pats išsamiausias šaltinis apie A. Voldemaro darbą Permės universitete 1916–1917 m.
Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla
‹
›
×