Knyga Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nuo pat savo atsiradimo, ypač spausdintine forma, buvo ir išliko ne tik žinių šaltinis, bet ir visuomenės politinės bei kultūrinės raidos rodiklis. Jos reikšmė ypač padidėjo XIX amžiuje, stiprėjant tautiniam sąjūdžiui, visai tautai įsijungiant į kovą dėl Nepriklausomybės, o ją atgavus, – ir dėl jos įtvirtinimo bei išsaugojimo.Šio leidinio autorė siekia nušviesti XXI a. skaitytojui Lietuvos knygos raidą ir jos vaidmenį tautos gyvenime nuo XIX a. antrosios pusės iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Lietuvos knygos istorija aptariama chronologiškai, pagal krašto istorijoje taikomą periodizaciją. Kiekviename skyriuje informacija sisteminama apibūdinant: 1) politines ir kultūrines ano meto knygų leidybos sąlygas, 2) leidėjus ir leidybos apimtis, 3) knygų repertuaro struktūrą, 4) poligrafinę ir meninę leidinių išvaizdą, 5) knygų platinimą.Pateikiamasis skaitytojams leidinys yra šviečiamojo pobūdžio; jis skirtas jaunimui, siekiančiam pažinti savo tautos praeitį ir lietuviškąją knygą, kaip reikšmingą mūsų kultūrinio paveldo objektą. Tikimasi, kad toks leidinys galės būti naudingas ir visiems studentams humanitarams (studijuojantiems knygos istoriją) kaip mokomoji knyga.
Prekinis ženklas: Versus aureus
‹
›
×