Ši frazeologizmų, somatinių posakių knyga – tai gausiai papildytas 1979 m. leidinys ”Lietuvių kalbos somatiniai posakiai”. Knygoje autorė pateikia iš frazeologijos lobyno išrinktus frazeologizmus, posakius, susijusius su dažniausiai vartojamais kūno dalių pavadinimais: gerklė, koja, ranka, širdis ir kt. Somatiniai posakiai autorės surinkti iš gyvosios kalbos (įvairių lietuvių kalbos tarmių), senųjų raštų, lietuvių raštijos paminklų, grožinės literatūros, Lietuvių kalbos žodyno kartotekos. Leidinio įvadinėje dalyje autorė aptaria somatinių frazeologizmų darybą, pateikimo tvarką.Leidinys naudingas ne tik frazeologizmų tyrinėtojams, bet ir rašytojams, vertėjams, žurnalistams, oratoriams, studentams, moksleiviams – visiems, kurie domisi gražia lietuvių kalba.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje skelbiamas XIX a. antrosios pusės rankraštinis lenkų – lietuvių (kartais pavadinamas lenkų – žemaičių) kalbų žodynas, tiksliau išlikusi jo dalis (A-R raidės). Spausdinamas žodynas ir prie jo pridedama skaitmeninė plokštelė su rankraščio faksimile bus vertingas šaltinis lietuvių (ir žemaičių) kalbos tyrinėtojams. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Vardyne pateikiama per 400 taksonų pavadinimų lietuvių, lotynų, anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Pagrindinis tekstas – lietuvių kalba, rodyklės – kiekviena nurodytų kalbų atskirai. Knyga pravers botanikams, biologams, miškininkams, apželdintojams, gamtos apsaugos, žemės ūkio bei kitų sričių specialistams. Leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programą.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Tai elektroniniu pavidalu pateiktas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (IV leidimas) – svarbiausias universalus aiškinamasis norminamasis dabartinės bendrinės lietuvių kalbos veikalas. Jame pateikta didelis pluoštas bendrinės kalbos žodžių, šiek tiek įdėta plačiau vartojamų šnekamosios kalbos, tarmių, taip pat ankstesnės ir šiuolaikinės grožinės literatūros, ypač klasikų raštų, žodžių, reikalingų tekstams suprasti, mokslus einančiai jaunuomenei savo kalbai ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms sąvokoms reikšti. Iš viso žodyne yra apie 75 tūkstančius žodžių, sudėtų į maždaug 50 tūkstančių žodyno straipsnių. Žodyne pateikti sunorminti žodžiai, teikiamos vartosenai jų lytys, rašyba, kirčiavimas, paaiškintos svarbiausios žodžių reikšmės, glaustais pavyzdžiais parodytas tų žodžių junglumas ir vartosena. Žodynas skirtas plačiausiam vartotojų ratui…

Plėtojantis Lietuvos valstybiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis, į lietuvių kalbą plūsta vis daugiau svetimų kalbų žodžių. Tą žodžių srautą būtina valdyti, kad iš kitų kalbų atėję žodžiai būtų teisingai, visų vienodai suprantami, taisyklingai vartojami.Rugsėjo mėnesį knygynuose pasirodys naujas Tarptautinių žodžių žodynas – didžiausias iš iki šiol lietuvių kalba išleistų tokio tipo žodynų. Jame atskirais straipsniais paaiškinta apie 28 000 žodžių, o skaičiuojant ir skirtingas to paties žodžio reikšmes – per 63 000 žodžių. Žodynas penketą metų buvo rengiamas su aukščiausio lygio specialistais – lituanistais, terminologais, atskirų specialiųjų sričių žinovais.Tarptautinių žodžių žodyno straipsniai pateikiami taip, kad vartotojui būtų patogu greitai suvokti informaciją. Aiškinant tarptautinių žodžių reikšmes vengta plačiai dėstyti…

Šiam Vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodynėliui žodžiai atrinkti pagal jų vartojimo dažnumą. Kiekvienoje dalyje yra maždaug po 7000 žodžių. Tai patys reikalingiausi žodžiai, kurių visiškai užtenka kasdieniam pokalbiui bei paprasto teksto supratimui. žodynėliu galės naudotis pirmiausia turistai ir visi kiti, kurie panorės pakartoti arba pramokti vokiečių kalbos.Prekinis ženklas: Margi raštai

Šis trumpas vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodynas skirtas visiems, kas domisi vokiečių kalba, kuriems tenka bendrauti vokiškai su svečiais Lietuvoje ir patiems keliauti po Vokietiją. Jis pravers ir vokiečiams, norintiems suprasti lietuvių kalbą.Į vokiečių-lietuvių kalbų žodyno dalį įeina apie 8500 dabartinės vokiečių literatūrinės ir šnekamosios kalbos žodžių ir posakių. Antroji dalis apima 7500 dabartinės lietuvių kalbos žodžių ir posakių.Prekinis ženklas: Vaiga

Vardų turime gana daug, apie 4000 – kur kas daugiau nei visos kitos kaimyninės tautos. Yra vardų, kurių pirminė reikšmė visiškai aiški, tačiau daugelis vardų žmonėms tėra neišskaitomi hieroglifai. Žinome, kad mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški… Kiekvienam smalsu žinoti, kokios kilmės yra jo vardas, kokią reikšmę jis yra turėjęs tapdamas vardu. Šeštojoje žodyno laidoje, kaip ir ankstesnėse, aiškinant vardų kilmę pateikiami bendriniai ar tikriniai žodžiai, iš kurių jie padaryti, nurodoma lingvistiškai nustatyta tuometinė jų reikšmė. Tad vardai gali būti parenkami pagal etimologinę prasmę.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Erotikos terminų žodynas – parengtas gydytojos psichoterapeutės Aušros Baltrūnienės. Jame trumpai ir aiškiai apibrėžti erotikos terminai.Prekinis ženklas: Gimtinė

Antrame žodyno tome pateikiama aukštaičių vakariečių kauniškių tarmės kapsų patarmės Kazlų Rūdos šnektos leksikaPrekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas